Karinio mobilumo jungtims su Europa gerinti Lietuvai skirta per 73 mln. eurų ES paramos

Lietuva karinio judumo projektams finansuoti sulauks daugiau kaip 73 mln. eurų. Šios investicijos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) bus skirtos magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės link Lenkijos sienos vienam iš etapų ir geležinkelio krovos aikštelei Palemone įrengti.

Dviem Lietuvos pateiktoms paraiškoms dėl svarbių susisiekimo keliais ir geležinkeliais projektų, gerinančių dvejopos paskirties – karinio ir civilinio – mobilumo jungtis su Europa, finansavimo balandžio 7 d. pritarta CEF koordinacinio komiteto transporto posėdyje.

„Via Balticos“ projektui skirta 60 mln. eurų, krovos aikštelei Palemone – 13,3 mln. eurų CEF lėšų.

„Dvejopos paskirties transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti dabartinėmis aplinkybėmis skiriame išskirtinį dėmesį. Tai ne tik svarbu Lietuvos verslo plėtrai ir gyventojų patogumui, bet ir užtikrinant šalies nacionalinį saugumą, kariuomenės bei NATO sąjungininkų mobilumą regione“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Via Baltica“ yra strategiškai svarbi Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, tai – vienas intensyviausių tranzito ruožų šalyje. Šis kelias po rekonstrukcijos turės atitikti tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus.

Per pirmąjį iš keturių rekonstruojamo kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai etapų planuojama išplatinti esamą kelią iki 4 eismo juostų ir šalia kelio A5 nutiesti jungiamuosius kelius. Šiame maždaug 16 km ruože bus įrengti nauji tuneliniai pervažiavimai, saugesnės eismui skirtingo lygio sankryžos, žiedinės sankryžos, sunkiojo transporto stovėjimo aikštelė, nutiesti tiltai per Šešupės upę. Taip pat numatoma įdiegti aplinkosaugos priemones, pastatyti triukšmo slopinimo užtvarą.

Šis visas kelio ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, kurio bendras ilgis kiek daugiau nei 40 km, bus rekonstruojamas pagal automagistralėms keliamus reikalavimus, juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu. Darbų pabaiga numatyta iki 2024 m. galo.

Įgyvendinant krovos aikštelės Palemone įrengimo projektą, bus įrengta dvejopos paskirties 300 karinės ir civilinės technikos vietų sunkiasvorės technikos krovos aikštelė ir nutiesti trys papildomi geležinkelio keliai – tai leis vienu metu atvykti trims traukiniams, gabenantiems karinę techniką.

Infrastruktūra Palemone bus pritaikyta tiek karinės technikos, tiek prekinių traukinių krovai. Be to, bus įrengtos dvejopos paskirties krovos rampos, pastatytos triukšmo sienelės ir rekonstruota 1,5 km Palemono gatvės ruožo. Projektą planuojama užbaigti iki 2027 m.

Palemone veikiantis Kauno intermodalinis terminalas yra visai Europai svarbi projekto „Rail Baltica“ dalis, nuo 2021 m. jis sujungtas su Europos geležinkelių tinklu.

Balandžio 4 d. atidarytas naujas reguliarių tarptautinių gabenimų maršrutas iš Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą (Vokietija). Vienu reisu bus galima vežti iki 36 vienetų puspriekabių ir konteinerių su įvairiarūšėmis prekėmis. Taip pat toliau ieškoma būdų, kaip padidinti krovinių srautus iš Vakarų ir Vidurio Europos šalių.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija