Automobilio stiklo pažeidimų šalinimas ar viso stiklo keitimas – vienas dažniausių darbų, kurį atlieka automobilių savininkai, turintys KASKO draudimą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kaip tokių žalų išvengti ir ką daryti, jeigu stiklas jau skilo.
„Stiklo žalos sudaro maždaug penktadalį visų KASKO žalų, iš jų didžioji dalis – dėl priekinio stiklo apgadinimų, daugiausiai dėl akmenėlių ar kitų priežasčių atsiradusių įdaužų. Šoniniai ir galiniai automobilių stiklai dažniau nukenčia dėl vagysčių ar kitų įvykių, nutikusių ne kelyje. Stiklai pagal draudimą gali būti ir keičiami, kai pažeidimo plotis yra didesnis nei 2,5 cm, ir taisomi, kai pažeidimas būna mažesnis. Trimis ketvirčiais atvejų, kuomet kreipiasi klientai, langą tenka keisti“, – sako Andrius Gasparavičius, BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
„Grėsmių automobilių stiklams kyla visais sezonais. Tačiau daugiausiai klientų sulaukiame vasarą, kai žmonės daugiau keliauja. Šiltuoju metų laiku remontuojami keliai ir tokiuose ruožuose pasitaiko skaldos. Nesilaikant saugaus atstumo iki priekyje esančio automobilio iš po šio ratų gali išskrieti akmenukai ir įskelti stiklą. Žiemą akmenukai gali būti išsviedžiami, kai dėl sniego ir kitų sąlygų padangos daugiau prasisuka. Be to, žiemą išauga rizika, kad ir mažos įdaužos plėsis į didelį skilimą dėl į įdaužos vidų patekusios drėgmės ar temperatūrų skirtumo automobilio salone ir lauke“, – patirtimi dalijasi Darius Janavičius, „Stiklita Market“ direktorius.
Jo teigimu, didesnė įdaužos rizika yra toms transporto priemonėms, kurių stiklai įtaisyti beveik vertikaliai.
„Tai būdinga visiems vilkikų modeliams, didesnei daliai mikroautobusų, visureigiams. Į jų stiklus akmenukas atsitrenkia kaip į sieną ir perduoda visą savo energiją. Kuo nuožulnesnis stiklo montavimas, tuo saugiau, nes nuo jo akmenukas rikošetuoja ir poveikis stiklui būna minimalus“, – aiškina stiklų taisymo ekspertas.
Ką daryti skilus stiklui?
Jeigu automobilio stikle atsirado pažeidimas – pirmiausia vairuotojas turėtų pažeidimo vietą nuvalyti ir užklijuoti lipnia juostele, kad ji neužsiterštų ir negautų drėgmės. Nuo šių veiksmų priklauso, kaip lengvai ir kokybiškai pavyks stiklą pataisyti.
Jei automobilis yra apdraustas KASKO draudimu ir sutartyje numatyta transporto priemonės stiklų apsauga – kreiptis į savo draudimo bendrovę, nepriklausomai nuo to, ar stiklą reikės keisti, ar remontuoti.
„Į specialistus rekomenduojame kreiptis vos pastebėjus įdaužą. Meistras pagal pažeidimo dydį, vietą stikle, būklę, skilimo riziką ateityje ir kitus faktorius įvertins, ar ją galima remontuoti“, – sako D. Janavičius.
Jo teigimu, įprastai remontuoti galima tuos pažeidimus, kurie yra ant permatomos stiklo dalies, ne didesni nei 2-2,5cm skersmens ir nuo bet kurio stiklo krašto nutolę ne mažiau nei per 5 centimetrus.
„Meistras pažeidimo vietą kruopščiai nuvalo, jei reikia – pragręžia specialiu plonu grąžteliu ir per skylutę įleidžia stiklo remontui skirtus polimerinius klijus. Jie išdžiovinami specialia UV lempa. Po džiovinimo klijų perteklius pašalinamas ir įdaužos vieta nupoliruojama. Darbas trunka iki pusvalandžio. Po jo stiklas atgauna savo pirminį stiprumą, o klientas išsaugo originalų stiklą ir gamyklinį stiklo įklijavimą. Be to, toks procesas yra nepalyginamai tvaresnis už stiklo keitimą“, – remonto procesą apžvelgia serviso vadovas D. Janavičius.
Ką daryti, kad aplenktumėte langų servisą?
Anot „Stiklita Market“ serviso vadovo, pagrindinis stiklų apsaugos nuo skilimo veiksnys yra saugus atstumas tarp automobilių ir saugus greitis. Tai užtikrina, kad iš po kito automobilio ratų išlėkęs akmenukas nepataikys į jūsų automobilį. Todėl, jei kelyje jus aplenktų kitas automobilis, D. Janavičius ragina nespausti akceleratoriaus, kad kuo greičiau padidėtų atstumas tarp transporto priemonių.
„Važiuojant žvyrkeliu svarbu atkreipti dėmesį į prasilenkiančius automobilius. Jei matote, kad priešinga kryptimi transporto priemonė juda dideliu greičiu – stenkitės laikytis kuo dešiniau, sumažinkite greitį ar net visai sustokite“, – ragina ekspertas.
Jis sutiko ir tokių serviso klientų, kurių stiklas skilo po to, kai važiuojant siauru asfaltuotu keliu priekyje esantis automobilis užvažiavo ant neasfaltuoto kelkraščio ir pakėlė akmenukų debesį.
Valytuvus D. Janavičius ragina keisti bent kartą per metus ir būtinai pasitikrinti jų būklę rudenį, kai pagausėja kritulių, pradeda prastėti matomumas bei vairavimo sąlygos. Žiemą valytuvų šluotelės dėvisi sparčiau, todėl pasibaigus šaltajam sezonui juos taip pat verta patikrinti. Ne tik dėl to, kad jie gali subraižyti stiklą – gera valytuvų būklė užtikrina ir gerą matomumą, todėl didina bendrą važiavimo saugumą.
A. Gasparavičiaus teigimu, neretai pasitaiko, kad automobilio naudotojas stiklus žiemą subraižo ir pats. „Rizika kyla tuomet, kai ant rečiau plaunamo automobilio iškrenta sniegas. Prieš važiavimą valant tokią transporto priemonę nuo jos būna braukiamas sniego ir smulkaus purvo mišinys, galintis subraižyti stiklo paviršių. Dėl to rekomenduojame neužmiršti žiemą apsilankyti automobilių plovykloje“, – primena draudimo bendrovės atstovas.
„Auksinė taisyklė, kuria galima vadovautis ne tik kalbant apie automobilių langus, bet ir apie viską gyvenime – prevencija yra geriau už problemų šalinimą. Kai kurie veiksmai, apsaugantys nuo langų apgadinimų, iš pirmo žvilgsnio atrodo pertekliniai. Tačiau jų nesiėmus ir susidūrus su realia problema nepatogumai – net jei patirtą žalą atlygins draudimas – bus didesni už atsargumo kainą“, – sako A. Gasparavičius.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.
Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]