Kazimiero Simonavičiaus universitetas kartu su „Friendly Avia Support“ vysto aviacijos atvirų paskaitų ir diskusijų ciklą skirtą diskusijoms apie globalių aviacijos tendencijų ir iššūkių Lietuvos aviacijos industrijai įtaką ir galimybes. Dalinamės „Magnetic MRO“ valdybos pirmininko Jono Butaučio pranešimo „Globalios tendencijos aviacijos techninio palaikymo industrijoje“ santrauka iš pranešėjo kalbos.

Norint sužinoti ateitį, galima pasinaudoti krištoliniu rutuliu, kuris puikiai tarnavo net kelis amžius, tačiau kur kas protingiau atsižvelgti į pasaulines tendencijas. Yra keletas tendencijų, kurios jau dabar daro įtaką orlaivių techninės priežiūros pramonei ir, jei viskas ir toliau vystysis tokia linkme, pasaulis  po 5 metų labai skirsis nuo šiandieninio. Todėl tam, kad netektų naudotis krištoliniu rutuliu, vertėtų sau užduoti klausimus: kokios globalios tendencijos formuoja šią pramonę? Kaip atrodys ši pramonė po to, kai tendencijos įsivyraus? Kaip pasiruošti šiems pokyčiams? Ir kokią įtaką tai turės aviacijos pasaulyje besisukantiems asmenims?

Paskaičiuota, kad per artimiausius 8 metus (iki 2026 m.) vien tik per teikiamas paslaugas generuojamų duomenų kiekis išaugs 40 mlrd. kartų. Skirtumą su dabartiniu kiekiu galima būtų palyginti su senos „Wolkswagen“ markės automobilio ir „Tesla“, kurios darbe mechaninė jėga nėra naudojama, vairavimu. Tačiau išlieka kol kas dar ore sklandantis klausimas, kas valdys duomenis?

Orlaivių techninės priežiūros pramonėje reikšmingus pokyčius įneša galingų kompanijų sparti plėtra su ilgalaikiais (10-12 metų) kontraktais ir aiškiai apibrėžtais strateginiais planais, kada mažesnės kompanijos arba tampa jų dalimi, arba jom tenka veikti nelygių jėgų rinkos žaidime. Tinkamas pavyzdys galėtų būti „Airbus“ planas, pavadinimu „2020“, pagal kurį planuojama iki 2020 metų iš lėktuvų palaikymo paslaugų sugeneruoti 20 mlrd. eurų. Tai planuojama įvykdyti pasirašius kuo daugiau kontraktų su techninio palaikymo kompanijomis. Pagal šios įmonės politiką net produkto žinynai yra neprieinami įmonėms su kuriomis „Airbus“ neturi sudariusi kontrakto. Koks jų tikslas? Ne konkuruoti su lygiaverčiais, tačiau perimti mažesniųjų kompanijų kontraktus. Jų pranašumas – tikslingai sustyguotas duomenų valdymo procesas, kuriam rengtis pradėta gerokai anksčiau.

Kas laukia pigių orlaivių palaikymo kompanijų? Anot Jono Butaučio, ignoruodamos signalus ir pokyčius globaliame lygmenyje, jų laukia tokia pati ateitis kaip dar egzistuojančių pavienių remonto kompanijų, įsikūrusių garažuose. Negalėdamos atlaikyti didžiųjų kompanijų konkurencijos bus priverstos išnykti. Kokios galimos alternatyvos? Kaip viena jų – kompanijos techninio palaikymo ir finansinių paslaugų apjungimas. Į tai įeina naujų dalių pirkimo ir nuomos sutartys ar pvz. draudimo sandėrių platforma, kai už kiekvieno skrydžio valandą draudimo kompanijai mokama, pvz. 100 dolerių, o atsitikus gedimui draudimo kompanija įsipareigoja skubiai pakeisti dalį.

Pokyčiai aviacijos techninio palaikymo sektoriuje vyksta sparčiai ir apima visas sritis, taip pat ir žmogiškuosius išteklius, jų gebėjimus. Šis sektorius neįsivaizduojamas be informacinių technologijų: aviacijos elektronika išstumia aviacijos mechaniką. Taip pat reikalingas darbuotojų finansinis sumanumas, ir multikultūriškumas, sugebėjimas gyventi įvairiose skirtingose aplinkose.

Anot Jono Butaučiaus, jei nori sėkmingai dalyvauti aviacijos procesuose, reikėtų gręžtis į Aziją. Prognozuojama, kad ateinantys dešimt metų priklausys šiam regionui. Vien Indonezija sudaryta iš daugiau nei 2 200 salų, tad aviacijos infrastruktūra yra nuolat tobulinama. Laimei, Azijos šalys itin palankiai vertina europiečių profesionalus, tad gręžtis į šią rinką mažiesiems žaidėjams yra itin naudinga. „MRO Magnetic“ bei „FL Technics“, vadovaujant Jonui Butaučiui taip pat pavyko įsilieti į žaidėjų šioje rinkoje gretas.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir „Friendly Avia Support“ organizuojamas aviacijos paskaitų ciklas yra tęstinis 2017-2018 metų projektas, kuriuose pranešimus skaitė „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis ir nepriklausomas ekspertas, politikas, aviacijos įmonių vadovas Arijandas Šliupas, „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ vadovas Karolis Čepukas. Kitas susitikimas vyks balandžio 12 d. 18 val., kurio centre – „Small Planet“ vadovo Vytauto Kaikario pranešimas apie aviacijos industrijos šviesiąją ir tamsiąją puses iš „Small Planet“ perspektyvos. Daugiau informacijos: ksu.lt

Pranešimą paskelbė : Dainora Remezė, UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas