Klaipėdos rajone – viename iš nedaugelio Lietuvos regionų, kur gyventojų skaičius vis dar auga – šiuo metu tyliai vyksta procesas, galintis tapti dar vienu valstybės strateginės infrastruktūros praradimo pavyzdžiu. Kalbame apie Klaipėdos aerodromą, įsikūrusį valstybei priklausančiame 167,93 ha žemės sklype (unikalus Nr. 5530-0002-0005), kuris šiandien realiai praranda savo pirminę – aviacinę ir strateginę paskirtį.
Pagal 2001-06-04 privatizavimo sutartį, pirkėjas įsipareigojo naudoti kilimo ir tūpimo takus pagal paskirtį ne trumpiau kaip 25 metus (iki 2026-06-04) ir visus darbus derinti su Civilinės aviacijos direkcija. Tuo tarpu žemė valstybei priklauso ir yra išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2096-01-16. Nepaisant to, pastaraisiais metais aerodromo teritorijoje daugėja sandėliavimo ir gamybos objektų, o aviacinė veikla sistemingai mažinama. Vietoje perspektyvios oro jungties regionas skatinamas tenkintis pramoniniu parku.
Matome pavojingą tendenciją – valstybinė žemė, priklausanti visiems Lietuvos žmonėms, realiai paverčiama privačių verslo grupių veiklos platforma, o valstybė praranda tiek kontrolę, tiek įtaką. Tai kelia klausimą, ar institucijos, atsakingos už nacionalinį saugumą ir žemės naudojimo priežiūrą, dar efektyviai kontroliuoja, kas vyksta su mūsų visų turtu.
Jei aerodromo veiklos tęsti nebenorima, žemė turi būti grąžinta valstybei, kad ji būtų naudojama pagal strateginę ir visuomeninę paskirtį – o ne komerciniams sandėliams ar spekuliacijai. Pasisakome ne prieš investicijas, o už valstybinės žemės naudojimą pagal paskirtį ir viešąjį interesą.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia: nacionalinės svarbos objektų – tokių kaip aerodromai, uostai, geležinkeliai, logistikos centrai ir energetikos infrastruktūra – išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus regionų patrauklumui jaunimui ir verslui. Be stiprios infrastruktūros regionai nyksta, jaunimas migruoja, o investicijos koncentruojasi keliuose miestuose.
Kai pasaulyje aviacijos sektorius plečiasi ir tampa regioninės plėtros bei technologinių inovacijų varikliu, Klaipėdos regionas pasirenka priešingą kryptį – naikina savo oro infrastruktūrą. Tai nesuprantama nei ekonominiu, nei gynybiniu, nei pilietiniu požiūriu.
Be to, aviacija tampa neatsiejama modernios žemės ūkio dalimi – nuo pasėlių stebėsenos, žalos vertinimo, tikslaus tręšimo iki laukų priežiūros iš oro, kai dėl perteklinės drėgmės technika negali įvažiuoti į laukus. Tokie aerodromai – tai ateities technologijų ir gynybos platformos, kurios galėtų padėti Lietuvai tapti atsparesnei, inovatyvesnei ir konkurencingesnei.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, būdama nepolitine visuomenine organizacija, išreiškia poziciją ir siūlo svarstyti šiuos veiksmus:
1. Pasiūlyti svarstyti moratoriumą sprendimams dėl aerodromo paskirties keitimo – iki bus atliktas nacionalinio saugumo ir viešojo intereso vertinimas.
2. Raginti Krašto apsaugos, Susisiekimo, Aplinkos ministerijas, NŽT, CAA ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą inicijuoti jungtinę ekspertizę dėl aerodromo tinkamumo dvipusiam (civiliniam ir kariniam) naudojimui.
3. Siūlyti Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms užtikrinti privatizavimo įsipareigojimų tęstinumą, pratęsiant aerodromo veiklos įpareigojimą bent iki žemės nuomos termino pabaigos (2096 m.).
4. Kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl faktinio žemės naudojimo atitikties įvertinimo ir, jei veikla neatitinka paskirties, svarstyti galimybę palikti žemę valstybės dispozicijoje.
Kviečiame viešai diskusijai:
• Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę,
• Krašto apsaugos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kaimo reikalų, Ateities, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Aplinkos apsaugos komitetus.
Ši situacija negali būti vertinama tik kaip vietos savivaldos klausimas – tai valstybės strateginio saugumo, viešojo intereso ir nacionalinio turto išsaugojimo klausimas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga tikime, kad Lietuva turi išsaugoti ne tik žemę, bet ir savo infrastruktūros potencialą, kuris užtikrina regionų gyvybingumą, patrauklumą ir saugumą.
Klaipėdos aerodromas – tai ne praeities reliktas, o ateities galimybė. Ją dar galima ne tik išsaugoti, bet ir išplėtoti – pritaikant civilinei, žemės ūkio bei gynybos paskirčiai.
Pranešimą paskelbė: Rūta Jurgautė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]