Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutartis dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus pradėti dar šiais metais, o baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – apie 66,7 mln. eurų.
Ruože planuojama rekonstruoti kelią į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti apjungiamuosius ir jungiamuosius kelius, 5 žiedines sankryžas, taip pat bus rekonstruota esama sankryžą į dviejų lygių su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis. Planuojama rekonstruoti esamą tiltą per Šešupę (83,30 km) ir pastatyti šalia tris naujus tiltus, įrengti triukšmo užtvaras, kurių bendras ilgis daugiau nei 8 km. Rekonstruojant kelią, bus įrengtas apšvietimas ir sutvarkytas paviršinio vandens nuvedimas, rekonstruoti esami ryšių, elektros, melioracijos tinklai, įrengta intelektinių transporto sistemų įranga bei kitos eismo organizavimo priemonės.
“Via Baltica” – pats svarbiausias šios Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos strateginių kelių projektas ir džiugu, kad atkarpos nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos rekonstrukcijos darbai juda pagal numatytą planą. Sėkmingai judame į priekį, Lietuvą su Lenkija ir Vakarų Europa jungiant modernia, saugia ir pralaidžia automagistrale”, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame 40 km ruože siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų net iki 60 proc. sudaro krovininis transportas.
„Įsigalioja dar vieno „Via Baltica“ ruožo rekonstravimo darbų sutartis. Jau ne kartą buvo minėta, kad šio kelio modernizavimas – vienas prioritetinių šalies susisiekimo infrastruktūros projektų, nes magistralė „Via Baltica“ yra strategiškai svarbi jungtis Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui. Darbus šiame 6 km ruože planuojama baigti per 10 mėnesių. Rekonstravus šį kelią pagerės eismo sąlygos, kelias bus saugesnis. Saugus ir patogus susisiekimas Lietuvos keliais – pagrindinis mūsų tikslas, kurio nuosekliai siekiame“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
Šiuo metu jau pradėti „Via Baltica“ ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbai. Pabaigus projektavimą, šiais metais ketinama pradėti darbų viešojo pirkimo procedūras ir ruožui nuo 56,83 km iki 72,50 km, o ketvirtojo šios magistralės ruožo nuo 85 km iki 97,06 km rangos darbų konkursą planuojama 2023 m. pirmoje pusėje.
2019 m. pabaigoje, Vyriausybei patvirtinus „Via Baltica“ (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km) ruožo rekonstravimo specialųjį planą, pradėtos žemės paėmimo procedūros ir projektavimo darbai.
Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn.
Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Numatyta, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ magistralinis kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus. Šiuo metu taip pat vyksta A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Latvijos siena (*Ryga) priešprojektinių sprendinių analizė keliuose.
Aušra Ramoškaitė
Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyrius
Tel. +370 5 232 96 28, mob. tel. +370 656 76 508
El. p. ausra.ramoskaite@lakd.lt
Pranešimą paskelbė: Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Remiantis prestižinio „QS Best Student Cities 2026“ reitingo duomenimis, Kaunas – vienas geriausių, studentams pritaikytų miestų pasaulyje. Daugiau nei 40 tūkst. studentų vienijančiame mieste jauni žmonės randa ne tik kokybiškas studijas, bet ir aktyvaus laisvalaikio, kultūros bei karjeros galimybes. Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas, kalbėdamas apie Kauną, pastebi, kad tai miestas, […]
Prabangos segmentas šiandien vis dažniau apibrėžiamas ne vien per patį produktą, bet ir per tai, ką jis leidžia patirti. Prabanga tampa susijusi ne tik su turėjimu, bet ir su emocija, išskirtinumu, bendruomene bei autentiškomis patirtimis. Šios tendencijos ryškiai matomos ir prabangių automobilių rinkoje. Nors „Porsche“ nuo pat savo ištakų buvo daugiau nei automobilis – šis […]
Renginio tipas: Kvietimas žiniasklaidai Renginio data: pirmadienis, 2026 gegužės 25 Renginio pradžia: 11:00 Renginio pabaiga: pirmadienis, 2026 gegužės 25 Renginio vieta: Prienų rajone, rajoniniame kelyje Nr. 3304 Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės „Via Lietuva“ kviečia žiniasklaidos atstovus į renginį, kuriame bus pristatyta žvyrkelių asfaltavimo programa. Renginys vyks gegužės 25 d., pirmadienį, 11.00 val., Prienų rajone, rajoniniame kelyje Nr. 3304 […]
AB „Kelių priežiūra“ skelbia 2025 metų veiklos rezultatus – bendrovė nuosekliai stiprino veiklos efektyvumą. Rezultatai rodo stabiliai veikiančią organizaciją, gebančią užtikrinti veiklos tęstinumą ir nuosekliai kurti vertę valstybei. „Praėję metai dar kartą parodė, koks svarbus yra kasdienis kelininkų darbas – ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis jie užtikrino, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų saugiai pasiekti darbą, mokyklą […]
Pernai Lietuvoje geležinkeliais buvo perveža daugiausia keleivių per pastarąjį dešimtmetį, o pajamos iš keleivių vežimo išaugo daugiau kaip dešimtadaliu. Krovinių vežimo apimtims toliau mažėjant, 96 proc. krovinių vežimo vis dar sutelkta vienose rankose, o geležinkelių vežėjams sunku konkuruoti su kelių transportu, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). 2025 m., palyginti su 2024-aisiais, pajamos iš keleivių vežimo […]
„Artea“ bankas skolina 13,5 mln. eurų bendrovei „SG dujos“, veikiančiai suslėgtų ir suskystintų gamtinių dujų ir biometano infrastruktūros transportui plėtros srityje. Lėšos skirtos bendrovės turimų įsipareigojimų refinansavimui ir naujų alternatyvaus kuro pildymo stočių tinklo plėtrai Panevėžio rajone, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje ir Vievyje. „Investicijos į alternatyvių degalų infrastruktūrą tampa vis svarbesne transporto ir logistikos sektoriaus transformacijos […]