Išaugę krovinių vežimo geležinkeliais tarifai verčia ieškoti alternatyvų

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją (LGPPA) praėjusią savaitę pasiekė nemaloni žinia: AB „LTG Cargo“ pristatė krovinių vežimo ir papildomų paslaugų kainas 2026 metams, ir paaiškėjo, kad krovinių vežimo tarifai, priklausomai nuo paslaugų kategorijų, didėja nuo 10 iki 30 proc. Pasak LGPPA, toks įmonės monopolininkės žingsnis gali lemti logistikos sprendimų pokyčius, kurių neigiamą poveikį pajustų ne tik grūdų sektorius, bet ir Klaipėdos uostas bei su juo susijusios grandys.

Po sutarčių pasirašymo – nauji tarifai 

„Šį sprendimą vertiname kaip nekolegišką, jaučiamės apgauti, nes mes, grūdus eksportuojančios įmonės, pasitikėjome savo partneriu – „LTG Cargo“ (AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupe). Kantriai laukėme, kol jie įsigis naujų vagonų grūdams vežti, nors šie procesai vėlavo keletą metų. Neieškojome alternatyvų, nes buvome pažadėję nuomotis jų naują vagonų parką ir savo pažadą ištesėjome. Pavasarį pasirašėme ilgalaikes vagonų nuomos sutartis. Mums buvo teigiama, kad krovinių vežimo, infrastruktūros mokesčiai (vagonų nuvarymas į LG privažiuojamuosius ar viešuosius geležinkelių kelius, vagonų manevravimo,  formavimo bei kitos paslaugos) gali keistis tiek, kiek augs infliacija, bet štai po kelių mėnesių sužinome, kad jie kyla 10-30 proc.“, – komentuoja situaciją LGPPA prezidentas Karolis Šimas.

Anot jo, toks sprendimas grūdų sektoriui kelia tiesioginę grėsmę tiek eksporto konkurencingumui, tiek logistikos grandinės stabilumui.

„Verslui ypač svarbu žinoti, kad taisyklės drastiškai nesikeis viduryje žaidimo. Dabar turime situaciją, kai ilgalaikiai planai nebeatitinka realybės“, – pabrėžia LGPPA prezidentas, atkreipdamas dėmesį, kad didžiausia blogybė – tai nėra tik vienkartinis sprendimas. Pokalbiai ir susitikimai su „LTG Cargo“, „LTG Infra“, LR susisiekimo ministerijos atstovais liudija, kad tarifai bus didinami kasmet. Priežastis – politiniai sprendimai (po karo Ukrainoje pradžios nutraukus tranzitą per Lietuvą), dėl to AB „Lietuvos geležinkeliai“ prarado didelius krovinių kiekius – nuo per metus turėtų apie 45-50 mln. tonų krovinių iki maždaug 25 mln. tonų. Todėl netektis už negautas pajamas bandoma padalinti tiems verslams, kurie dar perka „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo paslaugas. Pasak pašnekovo, bet koks verslas tokioje situacijoje būtų ėmęsis optimizuoti savo veiklą, mažinti išlaidas ir ieškoti kitų būdų, kaip išvengti nuostolių, kylančių dėl drastiškai kritusių veiklos apimčių. Tačiau atrodo, kad valstybės valdoma įmonių grupė nusprendė didžiąją dalį šios naštos perkelti verslui. Daug klausimų dėl didėjančių tarifų kelia ir AB „LTG Cargo“ pernykštis grynasis pelnas – 23,2 mln. eurų , kuris neliudija apie tai, kad įmonei labai blogai sekasi. 26,5 mln. eurų pelną pernai skaičiavo ir patronuojanti bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Keistokai verslininkams šioje situacijoje atrodo ir valstybės sprendimas investuoti į vidaus vandenų transportą Nemuno upe, kur investicijos siektų ne vieną  dešimtį  milijonų, bet pervežti didesnius krovinių srautus būtų sudėtinga dėl vandenų gylio. Ir tai dar labiau didintų konkurenciją „Lietuvos geležinkeliams“ šalies viduje.

„O kur dar nebaigti didieji projektai „Rail Baltica“, geležinkelių elektrifikacija – ar šių projektų išlaikymo kaštai taip pat bus perkelti ant verslo?“, – retoriškai klausia K. Šimas.

Alternatyva – vežti grūdus autotransportu

Jei „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad perkėlus didžiąją dalį kaštų verslui jie iš to uždirbs, tai jų lūkesčiai gali neišsipildyti. Esama situacija skatina didesnius pervežimo srautus kreipti į autotransportą, diversifikuoti krovinius į Latvijos uostus. Jei prieš 15-20 metų Klaipėdos uostas galėjo aptarnauti tik geležinkelio vagonais atvežtus grūdus, tai šiandien jis jau prisitaikę priimti ir autotransportą.  

„Mes galime dirbti lanksčiai, galime dalį grūdų vežti ne geležinkeliais, o keliais. Pastaraisiais metais eksportuojame apie 4,5-6 mln. tonų grūdų, geležinkeliais vežame apie 2,5-3 mln. tonų, likusius – autotransportu. Jau dabar pervežimo Lietuvos geležinkeliais tarifai buvo vieni didžiausių Europoje, tad juos dar padidinus, įmonės jau atsisako sutarčių su „LTG Cargo“ ir renkasi vežimo autotransportu alternatyvą“, – kalba K. Šimas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį dar į vieną aspektą – iš dalies Lietuvos regionų grūdus daug arčiau eksportuoti per Rygos, nei per Klaipėdos uostą. Juo labiau, kad Rygos uostas yra arčiau grūdingiausių Lietuvos rajonų. Jau dabar per šį uostą išplaukia apie 1 mln. tonų lietuviškų grūdų, ir ateityje, vis labiau atsisakant pervežimo geležinkeliais, šis skaičius gali tik augti. Tai reiškia, kad Klaipėdos uostas praras planuotus krovinius, kartu – pajamas. Pajamas praras ir kitos geležinkelius bei uostą aptarnaujančios struktūros, susijusios su šia vežimo grandine. Šie procesai jau prasidėjo, po tarifų pristatymo viena LGPPA įmonė iškart nutraukė šimto vagonų nuomos sutarčių. Tikėtina, kad tokių ilgamečių sutarčių nutraukimų daugės.

Apie grėsmes dėl „LTG Cargo“ planų didinti tarifus jau įspėjo ir grūdus bei kitus krovinius Klaipėdos uoste perkaunančias įmones vienijanti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. „Ilgametis uosto kompanijų įdirbis ir investicijos siekiant sudaryti maksimaliai palankias sąlygas grūdų eksportui bei užtikrinti šios paslaugos kokybę nueis perniek, jei dėl neekonomiškos logistikos Lietuvos geležinkeliais lietuviškų grūdų srautas pasuks į Latviją. Maža to, logistikoje visuomet yra siekiama užtikrinti atgalinį krovinį, tad toks srautų perskirstymas iš Klaipėdos į Latvijos uostus galėtų išvilioti ir laivais šiuo metu importuojamas trąšas, kurios būtų vežamos tais pačiais grūdiniais sunkvežimiais. Žvelgiant iš uosto perspektyvos, „LTG Cargo“ planai paveiktų ne tik grūdų sektorių, bet visą eksportuojančią ar žaliavas importuojančią Lietuvos pramonę, kuri lygiai taip pat ieškos alternatyvų Lietuvos geležinkeliams ir jais gabenamų krovinių srautas iš ar į uostą toliau mažės, darbo ir pajamų neteks uoste veikiančios transporto kompanijos, Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija. Pagal turimus klientų vertinimus, Klaipėdos uostas gali netekti iki 3 mln. tonų krovinių “, – sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos  prezidentas Laimonas Rimkus.

Tikisi konstruktyvaus dialogo valstybės lygmeniu

„Iki šiol ne viena įmonė rinkosi Klaipėdos uostą daugiau remdamasi masto ekonomijos skaičiavimais, noru, kad pervežimo, krovimo ir kiti mokesčiai liktų Lietuvoje, prisidėtų prie mūsų šalies ekonomikos augimo. Taip pat tai buvo papildomas stimulas prisitaikyti prie ESG naujų tvarumo reikalavimų, vežti tvaresniu transportu, bet šie reikalavimai Europos Sąjungos lygiu atidėti bent trims metams, tad ir šios pridėtinės vertės nebeliko. Dabartinė situacija ir nauji tarifai skatins dar kartą gerai apie tai pagalvoti“, – konstatavo K. Šimas.

LGPPA kartu su kitomis šalies verslo ir logistikos organizacijomis tęsia susitikimus su „LTG Cargo“, „LTG Infra“, LR Susisiekimo ministerijos atstovais, siekdama rasti sprendimus, kurie užtikrintų tiek grūdų sektoriaus, tiek nacionalinės logistikos konkurencingumą, kad krovinių apimtys Lietuvos geležinkeliais nemažėtų, o uždirbtos lėšos liktų Lietuvoje.

„Norime kalbėtis ir kartu ieškoti sprendimų“, – reziumuoja LGPPA prezidentas.

Pranešimą paskelbė: Vaida Samuolytė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija