Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse gatvės dar pilnos telefonu kalbančių vairuotojų. Jie tik pamažu atsisako šio įpročio: 39 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių kelyje nebekalba išmaniaisiais telefonais. Neatsakingiausiai elgiasi estai – tik penktadalis jų vengia kalbėti telefonu prie vairo, Latvijoje tokių žmonių – 27 procentai.

Draudikai įspėja, kad telefoninio pokalbio metu vairuotojai nepakankamai stebi aplinką ir negali sukaupti dėmesio į aplink esančius objektus. Be to, bendravimas telefonu ar pramogavimas išmaniuosiuose įrenginiuose vairuojant yra ne tik pavojingas, bet ir draudžiamas.

Telefonas „atitveria“ nuo aplinkos

„Nepaisant šviečiamosios veiklos ir baudų už kalbėjimą telefonu vairuojant, vis dar gajus požiūris, kad telefonas vairuojančio žmogaus rankose nekelia grėsmės. Deja, tai vienas iš dažnų trikdžių, atitraukiančių vairuotojų dėmesį nuo kelio ir keliančių grėsmę visiems eismo dalyviams. Tačiau negalima teigti, kad pokyčiai vairuotojų elgsenoje nevyksta. Kelių eismo taisyklių naujovės, nors ir ne itin sparčiai, tačiau pamažu keičia Lietuvos vairuotojų kalbėjimo telefonu įpročius“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Prieš trejus metus atliktos apklausos duomenimis, telefonu prie vairo mūsų šalyje kalbėjo 22 proc. vairuojančių žmonių, šiemet – vos 6 proc. vairuotojų. Daugiausia telefonu vairuodami kalba Estijos gyventojai – rizikingai elgiasi dešimtadalis šios šalies vairuotojų, Latvijoje – 9 procentai.

„Bendravimas telefonu vairuojant „atitveria“ nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina vairuotojų atidumą ir didina nelaimingų atsitikimų riziką. Telefonas atitraukia dėmesį nuo aplinkui vykstančių veiksmų. Žmonės daug lėčiau reaguoja ir priima sprendimus, nes yra susitelkę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį“, – sakė V. Katilienė.

Pasak „Gjensidige“ atstovės, netinkamas mobiliojo telefono naudojimas vairuojant turėtų rūpėti ne tik vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams, greta sėdintiems keleiviams, kurie lygiai taip pat rizikuoja patekti į eismo įvykį.

Laisvų rankų įrangą naudoja retai

Tyrimas parodė, kad laisvų rankų įranga besinaudojančių vairuotojų dalis Lietuvoje per trejus metus išaugo vos keliais procentais – nuo 17 iki 21 proc. „Pastebėtina, kad lietuviai mažiausiai tarp Baltijos šalių vairuotojų kelyje naudojasi laisvų rankų įranga, šie įrenginiai populiariausi Estijoje, kur juos vairuodami naudoja daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų“, – sakė draudimo bendrovės Žalų vadovė Baltijos šalims.

Laisvų rankų įrangos naudojimo įpročiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus – vidutinio amžiaus (35-44 metų) vairuotojai labiau linkę naudotis laisvų rankų įranga vairuodami, o jaunimas (iki 24 metų) beveik dukart rečiau įsijungia papildomą įrangą automobilyje pokalbiams telefonu. Panašiai elgiasi ir vyresnio amžiaus (virš 55 metų) vairuotojai – jie taip pat kalbėti telefonu linkę įprastai.

Tyrimas parodė, kad navigacijos įrenginiai labiausiai reikalingi Latvijos vairuotojams, kelyje juos naudoja penktadalis šios šalies vairuotojų. Lietuvoje – mažiausiai (17 proc.), o Estijoje navigaciją vairuodami naudoja 22 proc. šios šalies žmonių. Tiesa, šia įranga vairuodami dažniausiai naudojasi jauni ir vidutinio amžiaus (20-34 metų ) vairuotojai. Vyresnio amžiaus vairuojantys žmonės navigaciją įsijungia itin retai.

Prieš mokslo metus – raginimas tėvams  

V.Katilienė atkreipė dėmesį, kad artėjant naujiems mokslo metams vairuotojai turėtų dėmesingumą padidinti dar labiau ir telefonus vairuodami padėti į šalį. „Jau artimiausiomis dienomis gatvėse prasidės daug intensyvesnis eismas, kai į gatves sugrįš moksleiviai ir studentai, todėl vairuotojai turėtų pamiršti telefonus ir būti daug atidesni prie vairo“, –  kalbėjo draudikė.

Pasak V. Katilienės, jaunimas nebeįsivaizduoja gyvenimo be išmaniųjų telefonų, todėl net ir eidami gatve yra mažiau linkę rūpintis saugumu ar paisyti kelių eismo taisyklių. „Pasidedant naujiems mokslo metams, tėvai turėtų priminti atžaloms, jog išmanusis telefonas gatvėse – ne pagalbininkas, o papildomas rizikos veiksnys. Dažnai tenka matyti mokinukus, žengiančius į važiuojamąją dalį ir nepakeliančius akių nuo ekrano, toks elgesys – išties rizikingas“, – sakė draudimo bendrovės atstovė. 

V.Katilienė akcentuoja vaikų ir paauglių švietimą. „Nuo mažumės turime vaikus mokyti per gatvę eiti tik įsitikinus saugumu. Ir tai apima ne vien mūsų regos lauką, bet ir tai, ką girdime. Dažnas paauglys eidamas gatve klausosi muzikos, todėl jis ne tik nemato, bet ir negirdi atvažiuojančios transporto priemonės, taip dar labiau rizikuodamas gyvybe. Tą patį galima pasakyti apie jaunus žmones, bėgiojančius ar kitaip sportuojančius miesto gatvėse. Klausydamiesi muzikos ausinėse ar taip kalbėdami telefonu, jie rizikuoja nepastebėti kliūties“, – sakė draudikė.

Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 4,8 tūkst. įvairiose šalių vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu šių metų gegužę atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service