„Industry 4.0“: apie technologijas, milžiniškų duomenų kiekių analizę ir kitus iššūkius

1

„Industry 4.0“: apie technologijas, milžiniškų duomenų kiekių analizę ir kitus iššūkius

Ketvirtoji pramonės revoliucija, arba „Industry 4.0“, pakeis įvairių industrijų veidą. Viena sudėtinių jos dalių – didžiuliai kaupiami duomenų kiekiai, vadinami „Big data“. Pavyzdžiui, pervežimų traukiniais sektoriuje duomenų kiekiai yra išties milžiniški. Viena yra juos surinkti, o visai kas kita – juos analizuoti ir iš jų sukurti vertę organizacijai.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ LG.Digital Inovacijų laboratorijos vadovas Paulius Valiulis teigia, kad tai yra didžiulis iššūkis visose šalyse. Tai tokia nauja sritis, kad gerosios praktikos pavyzdžiai paprasčiausiai neegzistuoja, tad viską reikia kurti patiems.

Apie tai, kokie transporto sektoriaus iššūkiai laukia sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, bus kalbama Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ gegužės 16-18 dienomis vyksiančioje konferencijoje „Transbaltica“.

Planuoja IoT centrą

„Technologijų srityje geležinkelių infrastruktūra nėra daug pažengusi – visa industrija tobulėja panašiu tempu. Tačiau jau artėjančiame dešimtmetyje tikimasi inovacijų proveržio. Kartu „Rail Baltica“ projektu būsime dar didesnė Europos geležinkelių dalimi, o būtent šiame regione geležinkelių industrija yra labiausiai technologiškai išsivysčiusi“, – pasakojimą pradeda P. Valiulis

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja kurti „daiktų interneto“ (ang. Internet of Thing, IoT) centrą – jau dabar ieško pusšimčio programuotojų, kurie prisidėtų ne smulkaus krumpliaračio pavidalu dideliame projekte, bet dalyvautų visos sistemos kūrime praktiškai nuo nulio.

Įmonė turi galimybę surinkti didelius duomenų kiekius apie keleivių įpročius, maršrutų užimtumą, netgi nuskenuoti pačius bėgius ir vertinti jų būklę nuotoliniu būdu.

„Didieji duomenys ir jų tinkamas apdorojimas atveria naujų ir plačių galimybių. Ne veltui sakoma, kad didieji duomenys yra naujoji nafta. Pavyzdžui, Singapūro geležinkelių įmonė visą infrastruktūrą nuskenavo pasitelkusi lazerių technologiją ir patalpino į elektroninę erdvę. Jie žino, kur yra kiekvienas stulpelis, kiekvienas varžtas. Tačiau ypač svarbu ne informacijos surinkimas savaime, o gebėjimas ją panaudoti taip, kad ji kurtų vertę organizacijai – pavyzdžiui, padidintų jos veiklos efektyvumą, leistų sukurti patogesnes paslaugas klientams. Mes matome tokį potencialą ir tai yra mūsų siekiamybė“, – pasakoja Inovacijų laboratorijos vadovas.

Technologijos padeda taupyti energiją

Pasak P. Valiulio, pažangios technologijos taip pat padeda siekti didesnio energetinio efektyvumo.

„Robotizuotu režimu valdomas traukinys įsibegėja ir stabdo palaipsniui, numato daugiau žingsnių į priekį, prisilaiko tikslesnio grafiko laike ir beveik niekada nevėluoja – taip tausojama energija, mažiau dėvisi brangios lokomotyvo detalės. Visa robotizacija yra susijusi su energetiniu efektyvumu ir kilovatvalandžių taupymu“, – aiškina „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Siekiant energetinio efektyvumo, gali būti automatizuojama ir daugiau funkcijų – pavyzdžiui, pastatuose, šviesos įjungimas įvairiose vietose ir išjungimas nesant darbuotojams. „Lietuvos geležinkeliams“ toks funkcionalumas yra aktualus, nes įmonei priklauso daugybė pastatų. Tokiu būdu įmonė ne tik pasiekia finansinių sutaupymų dėl mažesnių išlaidų energijai, bet ir prisideda prie gamtos tausojimo.

Kibernetinis saugumas – prioritetas

Kuo daugiau sistemų gali būti valdoma nuotoliniu būdu, tuo daugiau reikia investuoti į kibernetinį jų saugumą. Tai nereiškia, kad pačiame traukinyje nebereikia apsaugos, tačiau ne mažiau investuoti būtina ir į kibernetinio saugumo sistemas.

Įmonės saugumą didina ne tik tobulindama sistemas, bet ir imituodamos ekstremalias situacijas – pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai neseniai dalyvavo bandymuose su Muitinės departamentu, Krašto apsaugos ministerija, Bendruoju pagalbos centru ir kitomis už valstybės saugumą atsakingomis institucijomis. Buvo imituojama kritinė situacija, kai užgrobtas traukinys bei užminuotas tiltas.

Valiulis užsiminė, kad vienas iš planuojamų projektų yra savavaldis traukinys, kuris galėtų kursuoti, pavyzdžiui, tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės traukinių stoties arba tarp Vilniaus ir Kauno.

Apie parodą „Transbaltica“

Tarptautinė paroda „Transbaltica“ yra vienintelis specializuotas transporto verslo aktualijas atspindintis renginys Baltijos šalyse. Jos tikslai – pristatyti rinkos naujienas, transporto sektoriaus iššūkius ir aktualijas, skatinti transporto verslo įmonių bendradarbiavimą, tarptautinių verslo ryšių plėtrą, vidinės paklausos didinimą ir prisidėti prie patrauklaus Lietuvos kaip modernios tranzito šalies įvaizdžio formavimo. Paroda „Transbaltica“ vyks gegužės 16–18 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Pranešimą paskelbė : Andrius Petraitis, Lietuvos parodų centras LITEXPO

Kiti skelbimai:
 
TOMS Plant Dyed Canvas Women's Alpargata Pink 37,5
 
Camper Beetle 36791 Medium Grey 41
 
Birkenstock Arizona SFB Oiled Leather Habana 46
 
TOMS Repreve Melange Knit Women's Alpargata Black 39
 
Camper Wonder K400319 Black 41

Rekomenduojame

Apklausa: trečdalis vairuotojų pristabdo tik prie greičio matuoklių

Apklausa: trečdalis vairuotojų pristabdo tik prie greičio matuoklių

Nors greičio viršijimas yra dažniausia tragiškai pasibaigusių avarijų priežastis, adrenalino mėgėjų nestabdo nei didmiesčiuose dygstantys mobilūs trikojai greičio matuokliai, nei plečiamas stacionarių matuoklių tinklas. Tyrimai atskleidė, kad kone kas trečias šalies vairuotojas greičio matuoklius vertina kaip menkavertę kliūtį ir akceleratoriaus pedalą atleidžia tik šių prietaisų fiksavimo zonoje. Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimai“ sausį atliktos […]

Specialiųjų poreikių keleiviai: Kauno oro uoste pagalba suteikta trečdaliu dažniau

Specialiųjų poreikių keleiviai: Kauno oro uoste pagalba suteikta trečdaliu dažniau

Per pastaruosius 2019 metus vien Kauno oro uoste pagalba specialių poreikių turintiems keleiviams buvo suteikta 2935 kartus arba beveik trečdaliui dažniau nei 2018 metais. Bendrai Lietuvos oro uostai per praėjusius metus aptarnavo daugiau nei 11 tūkst. ribotos judėsenos keleivių prašymų, tai yra 3,6 proc. daugiau nei 2018 metais. Oro uostai tobulina infrastruktūrą Į kelionę besiruošiantiems […]

Vilniaus oro uostas: keleiviai ruošiasi kelionėms vis atsakingiau

Vilniaus oro uostas: keleiviai ruošiasi kelionėms vis atsakingiau

2019-aisiais Vilniaus oro uosto keleiviai ruošėsi skrydžiams dar atsakingiau, atidžiai atsižvelgdami į aviacijos saugumo taisykles. Tai rodo „Maisto banko“ labdaros ir paramos fondo statistika: praeitais metais sostinės oro uoste surinkta 33 proc. mažiau maisto produktų ir higienos priemonių nei 2018-aisiais.  Vilniaus oro uosto komanda, bendradarbiaudama su „Maisto banko“ organizacija, pastebi, kad maisto švaistymas sostinės oro […]

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis: Rengės ruožas — simboliška jungtis tarp valstybių

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis: Rengės ruožas — simboliška jungtis tarp valstybių

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis dalyvavo simboliniame geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atidarymo renginyje ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vardu visus pasveikino šio svarbaus įvykio Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai proga. Vyriausybės kancleris padėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad šis projektas būtų laiku įgyvendintas. Premjero iniciatyva prieš pusantrų metų Vyriausybėje priimtas politinis sprendimas tapo kūnu. „Vyriausybė suinteresuota ir nuosekliai vysto […]