„Industry 4.0“: apie technologijas, milžiniškų duomenų kiekių analizę ir kitus iššūkius

1

„Industry 4.0“: apie technologijas, milžiniškų duomenų kiekių analizę ir kitus iššūkius

Ketvirtoji pramonės revoliucija, arba „Industry 4.0“, pakeis įvairių industrijų veidą. Viena sudėtinių jos dalių – didžiuliai kaupiami duomenų kiekiai, vadinami „Big data“. Pavyzdžiui, pervežimų traukiniais sektoriuje duomenų kiekiai yra išties milžiniški. Viena yra juos surinkti, o visai kas kita – juos analizuoti ir iš jų sukurti vertę organizacijai.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ LG.Digital Inovacijų laboratorijos vadovas Paulius Valiulis teigia, kad tai yra didžiulis iššūkis visose šalyse. Tai tokia nauja sritis, kad gerosios praktikos pavyzdžiai paprasčiausiai neegzistuoja, tad viską reikia kurti patiems.

Apie tai, kokie transporto sektoriaus iššūkiai laukia sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, bus kalbama Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ gegužės 16-18 dienomis vyksiančioje konferencijoje „Transbaltica“.

Planuoja IoT centrą

„Technologijų srityje geležinkelių infrastruktūra nėra daug pažengusi – visa industrija tobulėja panašiu tempu. Tačiau jau artėjančiame dešimtmetyje tikimasi inovacijų proveržio. Kartu „Rail Baltica“ projektu būsime dar didesnė Europos geležinkelių dalimi, o būtent šiame regione geležinkelių industrija yra labiausiai technologiškai išsivysčiusi“, – pasakojimą pradeda P. Valiulis

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja kurti „daiktų interneto“ (ang. Internet of Thing, IoT) centrą – jau dabar ieško pusšimčio programuotojų, kurie prisidėtų ne smulkaus krumpliaračio pavidalu dideliame projekte, bet dalyvautų visos sistemos kūrime praktiškai nuo nulio.

Įmonė turi galimybę surinkti didelius duomenų kiekius apie keleivių įpročius, maršrutų užimtumą, netgi nuskenuoti pačius bėgius ir vertinti jų būklę nuotoliniu būdu.

„Didieji duomenys ir jų tinkamas apdorojimas atveria naujų ir plačių galimybių. Ne veltui sakoma, kad didieji duomenys yra naujoji nafta. Pavyzdžui, Singapūro geležinkelių įmonė visą infrastruktūrą nuskenavo pasitelkusi lazerių technologiją ir patalpino į elektroninę erdvę. Jie žino, kur yra kiekvienas stulpelis, kiekvienas varžtas. Tačiau ypač svarbu ne informacijos surinkimas savaime, o gebėjimas ją panaudoti taip, kad ji kurtų vertę organizacijai – pavyzdžiui, padidintų jos veiklos efektyvumą, leistų sukurti patogesnes paslaugas klientams. Mes matome tokį potencialą ir tai yra mūsų siekiamybė“, – pasakoja Inovacijų laboratorijos vadovas.

Technologijos padeda taupyti energiją

Pasak P. Valiulio, pažangios technologijos taip pat padeda siekti didesnio energetinio efektyvumo.

„Robotizuotu režimu valdomas traukinys įsibegėja ir stabdo palaipsniui, numato daugiau žingsnių į priekį, prisilaiko tikslesnio grafiko laike ir beveik niekada nevėluoja – taip tausojama energija, mažiau dėvisi brangios lokomotyvo detalės. Visa robotizacija yra susijusi su energetiniu efektyvumu ir kilovatvalandžių taupymu“, – aiškina „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Siekiant energetinio efektyvumo, gali būti automatizuojama ir daugiau funkcijų – pavyzdžiui, pastatuose, šviesos įjungimas įvairiose vietose ir išjungimas nesant darbuotojams. „Lietuvos geležinkeliams“ toks funkcionalumas yra aktualus, nes įmonei priklauso daugybė pastatų. Tokiu būdu įmonė ne tik pasiekia finansinių sutaupymų dėl mažesnių išlaidų energijai, bet ir prisideda prie gamtos tausojimo.

Kibernetinis saugumas – prioritetas

Kuo daugiau sistemų gali būti valdoma nuotoliniu būdu, tuo daugiau reikia investuoti į kibernetinį jų saugumą. Tai nereiškia, kad pačiame traukinyje nebereikia apsaugos, tačiau ne mažiau investuoti būtina ir į kibernetinio saugumo sistemas.

Įmonės saugumą didina ne tik tobulindama sistemas, bet ir imituodamos ekstremalias situacijas – pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai neseniai dalyvavo bandymuose su Muitinės departamentu, Krašto apsaugos ministerija, Bendruoju pagalbos centru ir kitomis už valstybės saugumą atsakingomis institucijomis. Buvo imituojama kritinė situacija, kai užgrobtas traukinys bei užminuotas tiltas.

Valiulis užsiminė, kad vienas iš planuojamų projektų yra savavaldis traukinys, kuris galėtų kursuoti, pavyzdžiui, tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės traukinių stoties arba tarp Vilniaus ir Kauno.

Apie parodą „Transbaltica“

Tarptautinė paroda „Transbaltica“ yra vienintelis specializuotas transporto verslo aktualijas atspindintis renginys Baltijos šalyse. Jos tikslai – pristatyti rinkos naujienas, transporto sektoriaus iššūkius ir aktualijas, skatinti transporto verslo įmonių bendradarbiavimą, tarptautinių verslo ryšių plėtrą, vidinės paklausos didinimą ir prisidėti prie patrauklaus Lietuvos kaip modernios tranzito šalies įvaizdžio formavimo. Paroda „Transbaltica“ vyks gegužės 16–18 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Pranešimą paskelbė : Andrius Petraitis, Lietuvos parodų centras LITEXPO

Kiti skelbimai:
 
Withings Steel HR Sport (40mm) OLED, 39 g, Black, Bluetooth, Built-in pedometer, Heart rate monitor, GPS (satellite), Waterproof
 
DAEWOO Washing machine WM-1710ELW Top loading, Washing capacity 6 kg, 700 RPM, A+, Depth 53.5 cm, Width 52.5 cm, White/ black, Semi-automatic, Display,
 
Kaitlentė Bosch PIF651FB1E
 
AOC 24B1H 23.6 “, VA, FHD, 1920 x 1080 pixels, 16:9, 5 ms, 250 cd/m², Black
 
Candy Hob CDH 32/1X Vitroceramic, Number of burners/cooking zones 2, Black,

Įpročiai prie vairo: estams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais, atsakingiausiai elgiasi lietuviai

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse gatvės dar pilnos telefonu kalbančių vairuotojų. Jie tik pamažu atsisako šio įpročio: 39 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių kelyje nebekalba išmaniaisiais telefonais. Neatsakingiausiai elgiasi estai – tik penktadalis jų vengia kalbėti telefonu prie vairo, Latvijoje tokių žmonių – 27 procentai. Draudikai įspėja, kad telefoninio pokalbio metu vairuotojai nepakankamai stebi aplinką […]

  Straipsniai »

Kelių direkcija jau skelbia pirkimus 2020 m. rangos darbams

Š. m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) piniginių srautų įsipareigojimai pagal sutartis ir administravimo išlaidos 2019 m. valstybinės reikšmės keliams administruoti, prižiūrėti ir tiesti jau sudaro 404,8 mln. eurų arba 100 proc. viso Kelių direkcijai skirto biudžeto šiems metams. Be to, 2020 metams sudarytų sutarčių ir išlaidų […]

  Straipsniai »

Diena, kai vairuotojus kelyje dažniausiai užklumpa netikėtumai

Techninės pagalbos kelyje specialistai daugiausia darbo turi penktadieniais. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį pagal iškvietimų skaičių ši diena pastebimai išsiskyrė iš visų savaitės dienų. Išanalizavus statistiką paaiškėjo, kad penktadienį problemų keliuose patiria vidutiniškai net pusantro karto daugiau vairuotojų negu šeštadienį ar sekmadienį. Draudimo bendrovės duomenimis, jau ne vienerius metus fiksuojama tendencija, jog pats […]

  Straipsniai »

Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai

Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“. Kaip tai sprendžia profesijos, kur automobilio patikimumas itin svarbus ir kokie automobiliai jose dominuoja?  Teisingai rūpinasi tik penktadalis vairuotojų  Autoserviso „R2L“ direktorius Rimvydas Vaštakas aiškina, kad šiandien, kaip […]

  Straipsniai »