18 Lietuvos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą, jau šių metų rudenį turės parengtus ir patvirtintus darnaus judumo mieste planus (DJMP), kuriuos įgyvendinus pagerės miestiečių gyvenimo ir keliavimo kokybė, didžiuosiuose miestuose sumažės automobilių spūstys. DJMP jau parengė ir patvirtino 13 savivaldybių.
„Šalies savivaldybėms įgyvendinus darnaus judumo plano žingsnius per dvylika metų gerokai pasikeis gyventojų keliavimo įpročiai, sumažės kelionių asmeniniu automobiliu skaičius, padaugės kelionių viešuoju, bevarikliu transportu, taip pat pėsčiomis. Darnaus judumo planų pagrindinis tikslas yra ne miesto infrastruktūros pokyčiai, bet miesto gyventojų keliavimo įpročių keitimas, pasiūlant daugiau kompleksinių susisiekimo sprendimų“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Savivaldybėse, kurios jau turi parengtus ir patvirtintus DJMP, iš viso planuojama įsigyti 16 elektrinių autobusų, 15 CNG autobusų, rekonstruoti 192 viešojo transporto stoteles, nutiesti daugiau kaip 91 km naujų bei rekonstruoti 80 km jau esamų dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengti beveik 450 naujų dviračių saugyklų ir 18 remonto stotelių.
Beveik visos savivaldybės planuose yra numačiusios rekonstruoti pavojingas sankryžas, įrengti gatvių, pėsčiųjų takų ar pėsčiųjų perėjų apšvietimą, diegti elektronines keleivių informavimo sistemas, didelį dėmesį skirti susisiekimo infrastruktūros pritaikymui specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažės daugiau kaip 15 proc.
Transporto sektorius Lietuvoje atsakingas už didžiausią dalį – net 27,6 proc. visų klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimą. Daugiau kaip pusę ŠESD išmeta būtent lengvieji automobiliai. Kartu su augančiu asmeninių automobilių skaičiumi, kasmet vidutiniškai po 3,7 proc. padidėja ir transporto tarša. Siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, DJMP rengiančios savivaldybės ypatingą dėmesį planuojant darnaus judumo priemones skiria viešojo transporto parkų atnaujinimui ir elektrifikavimui, viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemų kūrimui („Statyk ir važiuok“ aikštelės, dviračių ir viešojo transporto sąveikos aikštelės Bike and Ride, viešųjų dviračių dalijimosi sistemos ir pan.).
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad savivaldybių planuose numatytos darnaus judumo mieste priemonės padės daugiau kaip 15 procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Darnaus judumo mieste planus jau parengė ir patvirtino 13 savivaldybių
Siekiant užtikrinti žmonių bei verslo darnų judumą ir tuo pačiu nedidinti automobilių skaičiaus, 18 šalies savivaldybių turi parengti DJMP, kuriais vadovaujantis bus koordinuojama transporto infrastruktūros plėtra, didinamas jos efektyvumas, koordinuotai diegiamos naujos transporto paslaugos, derinant transporto rūšis, keičiamas keleivių požiūris į viešąjį transportą. Taip pat numatoma naudoti daugiau alternatyviųjų ir mažiau aplinką teršiančių degalų.
Jonava, Druskininkai, Tauragė, Mažeikiai, Visaginas, Utena, Kėdainiai, Palanga, Birštonas, Neringa, Alytus, Telšiai, Šiauliai – tai miestai, kurių DJMP šiuo metu jau yra parengti ir patvirtinti. Kiekvienas miestas turi savo plėtros viziją iki 2030 m. ir numatomų veiksmų planą iki 2020 m.
Planuojama, kad Klaipėdos, Panevėžio ir Marijampolės DJMP bus užbaigti ir patvirtinti iki šių metų rudens. Daugiausia diskusijų ir prieštaravimų kyla rengiant didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno DJMP. Atliekant gyventojų apklausas, transporto ir keleivių srautų tyrimus, bandoma ieškoti tinkamiausių sprendimų, kaip sureguliuoti eismo srautus mieste, sumažinti automobilių skaičių gatvėse, kaip viešąjį transportą paversti patogesniu ir labiau prieinamu miestiečiams, analizuojama, kokia infrastruktūra reikalinga dviratininkams, neįgaliesiems, tėvams su vaiko vežimėliu. Su šių miestų darnaus judumo planų rengimo eiga galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje: http://www.kaunas.lt/transportas/darnaus-judumo-planas/ ir Vilniaus miesto darnaus judumo plano interneto svetainėje: http://judumas.vilnius.lt/vdjp-informacija/.
Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, LR Susisiekimo ministerija
Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse gatvės dar pilnos telefonu kalbančių vairuotojų. Jie tik pamažu atsisako šio įpročio: 39 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių kelyje nebekalba išmaniaisiais telefonais. Neatsakingiausiai elgiasi estai – tik penktadalis jų vengia kalbėti telefonu prie vairo, Latvijoje tokių žmonių – 27 procentai. Draudikai įspėja, kad telefoninio pokalbio metu vairuotojai nepakankamai stebi aplinką […]
Š. m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) piniginių srautų įsipareigojimai pagal sutartis ir administravimo išlaidos 2019 m. valstybinės reikšmės keliams administruoti, prižiūrėti ir tiesti jau sudaro 404,8 mln. eurų arba 100 proc. viso Kelių direkcijai skirto biudžeto šiems metams. Be to, 2020 metams sudarytų sutarčių ir išlaidų […]
Techninės pagalbos kelyje specialistai daugiausia darbo turi penktadieniais. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį pagal iškvietimų skaičių ši diena pastebimai išsiskyrė iš visų savaitės dienų. Išanalizavus statistiką paaiškėjo, kad penktadienį problemų keliuose patiria vidutiniškai net pusantro karto daugiau vairuotojų negu šeštadienį ar sekmadienį. Draudimo bendrovės duomenimis, jau ne vienerius metus fiksuojama tendencija, jog pats […]
Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“. Kaip tai sprendžia profesijos, kur automobilio patikimumas itin svarbus ir kokie automobiliai jose dominuoja? Teisingai rūpinasi tik penktadalis vairuotojų Autoserviso „R2L“ direktorius Rimvydas Vaštakas aiškina, kad šiandien, kaip […]
Straipsniai
