Grūdus iš Ukrainos galima būtų vežti ir sunkvežimiais, bet trūksta tiek vairuotojų, tiek transporto

Grūdus iš Ukrainos galima būtų vežti ir sunkvežimiais, bet trūksta tiek vairuotojų, tiek transporto

Rusijai blokuojat Ukrainos uostus, itin aktualus tapo grūdų eksporto klausimas. Jei nepavyks jo išspręsti, Afrikoje ir kai kuriuose kituose regiuonuose gresia badas. Lietuva siūlo pagalbą grūdus eksportuojant per Klaipėdą. Bet kelionė geležinkeliu, aplenkiant Baltarusiją, sudėtinga ir ilga. Grūdus iš Ukrainos galima būtų vežti ir sunkvežimiais, bet trūksta tiek vairuotojų, tiek transporto.

„Grūdų išvežimo iš Ukrainos klausimas yra tikrai aktualus. Tačiau nemažiau aktualus ir grūdų išvežimas iš Lietuvos, kuriuos užaugino mūsų ūkininkai – čia irgi trūksta pajėgumų“, – teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas.

Jis leidžia suprasti, kad vežėjai apie tai galvoja. Tačiau, prieš pradedant dėlioti galimus verslininkų sprendimus, susijusius su grūdų vežimu iš Ukrainos, reikia atsakyti į klausimus apie komercinio sandorio sąlygas, krovinio tipą ir pakavimą. 

„Birus krovinys ar jau supakuoti grūdai. Sekantys žingsniai – pakrovimas ir iškrovimas – kur tai bus, kokia logistika, kokio ilgio muitinės procedūra, turint galvoje Ukrainos padėtį. Taip pat srautų ir kiekio dydžius. Kitas aspektas – civilinis draudimas, Ukrainoje jis negalioja. Reikalingos ir kitos garantijos“, – lygties nežinomuosius vardija pašnekovas. 

Anot jo, įvertinus visą sandorio pridėtinę vertę ir galimas rizikas, verslas turės gerai pasverti prieš priimant sprendimą. 

„Šiuo atveju techniškai tai padaryti (vežti grūdus iš Ukrainos į Lietuvos ar Lenkijos uostus kelių transportu) galima. Tačiau, kad tai vyktų, mes turime turėti pajėgumų. O šiandien dauguma Lietuvos įmonių vilkikų nukreipta į Europos pusę, vairuotojų trūksta“, – sako P. Drižas. 

Trečiųjų šalių vairuotojų, norinčių dirbti Lietuvos įmonėse, pasak jo, yra daug. Tačiau padėtį apsunkina susidariusios milžiniškos eilės Kazachstano konsulatuose ir draudimas išduoti vizas Baltarusijos vairuotojams. Tai pagrindiniai trikdžiai, neleidžiantys planuoti srautų ar pajėgumų nukreipimo į Ukrainą.

Skaičiuojama, kad iš Ukrainos atkeliauja apie 13 proc. visų pasaulyje suvartojamų grūdų. Šiandien tai didžiausia problema, mat dalį šių metų derliaus gali tekti supūdyti, jei neatsiras kelių juos išgabenti iš šalies. Kiti kroviniai iš Ukrainbois į Europą važiuoja, nors ir sumažintomis apimtimis – šalis net ir kariaudama daro viską, kad išlaikytų ekonomikos dantračius besisukančius. 

Juda įvairūs kroviniai

„Noriu pasidžiaugti, kad Ukrainoje prasidėjo aktyvesnis krovininio transporto judėjimas. Vėl pateikinėjami užsakymai muitinės tranzito paslaugoms iš Ukrainos į Europą“, – sako Jurgis Adomavičius, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas ir muitinės tranzito paslaugų įmonės „Bunasta“ įkūrėjas bei vadovas.

Pasak jo, anksčiau iš Ukrainos į Europą daugiausia važiuodavo maisto produktai: padažai, aliejai, konservuota produkcija, džiovinti vaisiai, konditerija, makaronai, saldainiai, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai. Taip pat medienos dirbiniai, kuro granulės ir briketai, metalo gaminiai.

Karo metu pirmiausiai atsinaujino medienos gaminių, baldų, tekstilės ir konditerinių gaminių eksportas. Dabar iš karo niokojamos šalies važiuoja ir alkoholiniai gėrimai, telefonai (gražinimai) bei deimantai.

 Kroviniai, anot transporto sektoriaus atstovų, pradeda judėti ne tik iš Ukrainos, bet ir į ją.

Skaitmeninės krovinių biržos „Trans.eu“ duomenimis, gegužės 26 d. iš Ukrainos į visas šalis platformoje buvo registruoti 727 kroviniai. Palyginti, kovo viduryje jų buvo registruota apie 300. O iš visų šalių į Ukrainą registruoti 1276 kroviniai, iš kurių 71 yra humanitarinis. Palyginti, kovą buvo 156 kroviniai, iš kurių 6 buvo humanitariniai.

Biržos atstovai pabrėžia, kad krovinių kiekis „Trans.eu“ platformoje kinta nuolatos – net savaitės diena turi įtakos pasiūlymų kiekiui. Tačiau krovinių kiekis esą grįžo į prieškarinį lygį. 

„Pasiūlymų kiekis „Trans.eu“ platformoje iš Ukrainos įmonių gegužės mėnesį grižo į prieškarinį lygi, netgi jį šiek tiek viršijo. Aktyvių įmonių kiekis iš Ukrainos „Trans.eu“ platformoje beveik grįžo į prieškarinį lygį. Matome tendenciją, kad logistika su Ukraina atsigauna. Prie to galimai prisidėjo ir mūsų iniciatyva. Nuo karo pradžios suteikiame galimybę žymėti humanitarinius krovinius „Trans.eu“ platformoje. Taip pat suteikiame lankstesnes darbo sąlygas Ukrainos įmonėms, siekiant išlaikyti tarptautinių įmonių aktyvumą ir logistiką“, – sako Inesa Krupičovič, „Trans.eu“ atstovė. 

Pasiūlymus šioje platformoje daugiausia skelbia įmonės (ekspeditoriai, gamintojai) iš Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Bulgarijos, Ispanijos ir kt. Krovinius iš Ukrainos daugiausia siūloma vežti į Lenkiją, Prancūziją, Bulgariją, Suomiją, Turkiją, Lietuvą. 

Koją kiša ir Lukašenka 

Anot vežėjų, atsigavimas juntamas, bet ir sunkumų yra. Viena esminių logistikos ir transporto sektorius problemų dabar yra vairuotojai. Apie 10 tūkst. ukrainiečių išvyko ginti tėvynės. O dalies rusų ir baltarusių vizos baigėsi ir nėra pratęsiamos, tad rinkoje jaučiamas dar didesnis žmonių poreikis nei iki karo. 

Be to, ne visi vairuotojai gali kirsti sienas, net tie, kurie turi leidimus, nes transportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą yra ribojamas.

Pirmais dviem atvejais – dėl sankcijų. O į Ukrainą patekti ir iš jos išvažiuoti trukdo Baltarusijos pareigūnai.

Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacija pažymi, kad Ukrainos vežėjams patekti į ES ir grįžti namo trukdo Baltarusijos pasienio ir muitinės tarnyba. Fiksuojama atvejų, kai ukrainiečių vairuotojams muitininkai neleidžia vykti per Baltarusiją.

Lietuvos įmonėms per minėtą šalį važiuoti kol kas leidžiama. Tiesa, neatmetama, kad Baltarusija gali bet kada užtrenkti duris ir tranzitui.

Transporto ir logistikos asociacijos sako šiuo metu neturinčios informacijos apie lietuviškų įmonių vairuotojus, kuriuos reikėtų evakuoti iš Ukrainos. Bet Rusijos raketų niokojamoje šalyje įstrigusių vairuotojų iš Lietuvos tikrai yra.

Iš Irpinės į Balstogę

Nors kroviniai kerta sienas, logistikos įmonių biurai, kurie iki karo sėkmingai veikė Ukrainoje, turėjo persikelti į kitas šalis ir pasirūpinti savo darbuotojais.

„Bunastos“ biuras iki Rusijai užpuolant Ukrainą buvo įsikūręs Irpinės mieste. Miestą subombordavus, įmonė evakavo darbuotojus į Lenkiją ir veiklą tęsia Balstogėje. Ten sėkmingai dirba ir ukrainiečiai.

„Į biurą Lenkijoje persikėlę darbuotojai iš Ukrainos greit kibo į darbus. Jie ne tik pildo humanitarinės pagalbos prikrautų automobilių deklaracijas, bet ir mokosi atlikti visas procedūras pagal europietiškus standartus, kurių privalu laikytis atliekant muitinės procedūras“, – apie pokyčius įmonėje pasakoja J. Adomavičius.

Anot vadovo, ukrainiečiai viliasi, kad grįš namo jau mokėdami dirbti su europietišku programinės įrangos paketu, skirtu apdoroti tranzito deklaracijas. 

Be to, visas deklaracijas iš Ukrainos į Europą šiuo metu „Bunasta“ formina prioriteto tvarka, o į Ukrainą vykstančių humanitarinės pagalbos krovinių deklaracijas pildo nemokamai.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

Rekomenduojame

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

Visuomenė jau gali susipažinti su parengtu Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vietovių, esančių šalia Kauno geležinkelio mazgo, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiamos aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pasiūlymus. „Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per […]

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Liepos 5 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Viršuliškių transporto departamente įvyko jau tradicija tapusios autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos. Tai – 21-osios, rekordais ir staigmenomis pažymėtos varžybos. Renginį atidarė ir dalyvius bei svečius pasveikino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius. „Pirmiausia didelis ačiū visiems viešojo transporto darbuotojams, kurie nenuilstamai dirba savo […]

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Šiaulių bei visos Lietuvos verslininkus ir pramonininkus vienijančios organizacijos prašo toliau tęsti naujos geležinkelio linijos link Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir Šiaulių oro uosto statybą. Šiuo metu įrengtos geležinkelio infrastruktūros – 1,4 km ilgio vėžės, esą nepakanka norint užtikrinti mieste veikiančių įmonių konkurencingumą ir naujų investicijų atėjimą. Šiaulių pramoninis parkas (plotas 56 ha), laisvoji ekonominė […]

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

Sparčiausiai auganti Europos oro linijų bendrovė Wizz Air pirmą kartą atliko skrydį, naudodama tvarius degalus. Europos Sąjungos darnaus judumo konferencijos „Connecting Europe Days 2022“ proga, bendrovė dalį lėktuvo degalų pakeitė tvariais aviaciniais degalais (angl. sustainable aviation fuel, SAF). Parodomasis skrydis vyko iš Bukarešto Henri Coanda tarptautinio oro uosto į Liono Sent Egziuperi oro uostą. Tvarus […]

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Pasibaigus pirmajam vasaros mėnesiui, ekspertai pastebi labai aiškią stichinių nelaimių tendenciją – rekordiškai, lyginant su ankstesniais metais, birželį per audras nukentėjo transporto priemonės. „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad per šį birželio mėnesį dėl audrų automobiliai patyrė daugiau nuostolių, nei per visas 2021 metų audras. Nuostolių – keturis kartus daugiau nei praėjusį birželį Kaip sako draudimo […]

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Lietuvoje asmenų, turinčių galiojantį vairuotojo pažymėjimą, šių metų pradžioje buvo apie 1,5 mln. Apie 4,45 proc. iš jų – pradedantieji vairuotojai, kurių automobiliai yra pažymėti klevo lapais. Oficialioji įskaitinių autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, statistika rodo, kad pradedantieji vairuotojai yra apie 8 proc. autoįvykių kaltininkai. BTA Draudimas, turintis duomenų ne tik apie įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės, […]