Gilėjantis Klaipėdos uostas ruošiasi priimti laivus-milžinus

Klaipėdos uostas gali kur kas efektyviau konkuruoti su kitais Baltijos jūros uostais, kadangi čia baigti išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbai. Maždaug 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruožas pagilintas iki 15,5 metro gylio, o už uosto vartų naujos krypties išorinio 1,7 km laivybos kanalo ruožo gylis siekia 16 metrų.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako, šis projektas neabejotinai prisidės prie Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo siekiant priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius laivus.

„Būtent gylis uostų konkurencingumui yra vienas iš svarbiausių faktorių. Šis gilinimo projektas artimiausiu metu turėtų prisidėti prie laivų krovos apimčių pokyčių. Apskaičiuota, kad vos vienas papildomas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių. Ankstesnės investicijos į Malkų įlankos gilinimą jau kuria ženklius pokyčius – šioje įlankoje esančių terminalų krova 2023 metais išaugo iki 9,2 mln. tonų, kai 2017 metais siekė 6,3 mln. tonų“, – sako A. Latakas.

Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 55,4 mln. eurų, dar 9,9 mln. eurų skirti iš valstybės biudžeto lėšų, pasirašius sutartį su Susisiekimo ministerija. Likusi projekto dalis finansuota KVJUD lėšomis.

Palengvino darbą locmanams

Atlikus gilinimo darbus, uosto kapitono įsakymu Klaipėdos uosto kanale iki 14,3 metro padidinta maksimali leistina laivų grimzlė. Anksčiau ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.

„Šiemet užbaigti ypač reikšmingi vidinės uosto akvatorijos ir uosto prieigų gilinimo projektai leido uostui pereiti į kitą kategoriją. Klaipėdos uostas iki šiol niekada neturėjo 14,3 metro grimzlės. 90 centimetrų padidinus maksimalią leistiną laivų grimzlę bus sudarytos sąlygos uoste pilniau pakrauti laivus ir taip didinti transporto grandinės efektyvumą. Be to, vykdant gilinimo darbus, išorinėje uosto laivybos kanalo dalyje sumažintas įplaukos posūkis, o povandeninė vidinio kanalo dalis paplatinta 50 metrų – nuo 150 iki 200 metrų. Visa tai – dėl didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumo“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.

Į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančius laivus dar jūroje pasitinka uosto locmanai. Virvinėmis kopėčiomis į laivą įlipęs locmanas padeda įvesti laivą per uosto vartus, naviguoti akvatorijoje bei prišvartuoti plieninį milžiną prie krantinės.

Įgyvendinant ES finansuojamą gilinimo projektą buvo ištiesintas uosto įplaukos kanalas, tai uosto locmanams palengvino didžiausių laivų įvedimą, procesas tapo saugesnis. Kartu buvo padidintas Smeltės apsisukimo ratas uosto akvatorijoje, o tai gerina sąlygas atlikti laivų apsukimo akvatorijoje operacijas.

„Iš šono galbūt atrodo, kad laive esi tik patarėjas, bet kapitonas, vairininkas vadovaujasi mūsų nurodymais. Sąlygas geriausiai žinome mes, o laivai nuolat keičiasi – gali būti iki 10–12 laivų per pamainą. Locmanas turi labai greitai prisitaikyti prie bet kurio laivo. Kai oras gražus, atrodo viskas paprasta, bet esant prastam orui įplaukimas į uostą gali būti visiškai kitoks, turi įvertinti visas sąlygas. Greitai priimti tinkamą sprendimą konkrečiu metu ir nepasimesti – vienas iš svarbiausių dalykų locmano darbe“, – pasakoja Rimvydas Eitutis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos vadovas ir vyriausiasis locmanas.

Gerinti jūrų transporto eismo sąlygas

Šiuo projektu Klaipėdos uoste taip pat įrengtos naujos vedlinės, kurios, dėl gilinimo darbų pasikeitus įplaukos kanalo krypčiai, reikalingos laivams saugiai įplaukti į uostą.

Pagal strateginį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos planą, tolesnis akvatorijos gilinimas iki 17 metrų numatytas 2026 metais.

Visame pasaulyje laivybos kompanijoms siekiant suefektyvinti krovinių gabenimą ir sumažinti jo kaštus yra nuolat palaipsniui didinami laivų parametrai, tad prie to tenka prisitaikyti ir uostams, jei norima išlikti konkurencingais. Uostų laivybos kanalų gilinimas – vienas iš būdų tai pasiekti.

KVJUD jau išgilinta Malkų įlanka – įlanka pagilinta nuo 11 iki 14,5 metro gylio. Iš viso Malkų įlankoje iškasta per 2 mln. kubinių metrų grunto.

Kompleksiniu Malkų įlankos išvystymo projektu, iš dalies kompensuotu 28,2 mln. eurų ES lėšomis, taip pat buvo siekiama pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas ir padidinti laivybos saugumą.

Atlikus šiemet baigtus išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbus, Klaipėdos uostas gali priimti iki 400 metrų ilgio, 59 metrų pločio ir 13,8 m gramzdos gylio laivus.

Pranešimą paskelbė: Sandra Šadulskytė, UAB „Idea Prima”