Nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupė IRG-Rail išanalizavo 2022 m. rinkos duomenis ir konstatavo, kad naudojimasis geležinkelių transportu grįžo į priešpandeminį 2019 m. lygį. Tačiau Lietuvai pandemija nebuvo toks didelis iššūkis, kaip dėl karo Ukrainoje ir Baltarusijai pritaikytos sankcijos, kurios iš esmės pakeitė Lietuvos geležinkelių rinką.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, 2022 m. Europoje geležinkelių tinklas intensyviau buvo naudojamas keleivių nei krovinių vežimui. Lietuvoje 2022 m. buvo pirmieji metai nuo 2016 m., kuomet geležinkelių tinklo naudojimo intensyvumo tendencijos atitiko Europines ir traukinio kilometrų per dieną tenkančių geležinkelių tinklo kilometrui buvo daugiau keleivinio nei krovininio transporto.

Tam didžiausią įtaką padarė ženkliai kritusios krovinių vežimų apimtys Lietuvoje. Palyginti su 2021 m., tkm apskaityta 49 proc. mažiau, o jei palygintume su 2019 m. duomenimis, šis skaičius būtų net 54 proc. mažesnis. Tuo tarpu Europos vidurkis buvo 1 proc. kritę krovinių vežimo apimtys tkm, palyginti su 2021 m. ir nė vienu procentiniu punktu nepakitęs tkm kiekis, palyginti su 2019 m.

Keleivinio transporto geležinkeliu apimtys Lietuvoje 2022 m. buvo 32 proc. didesnės skaičiuojant keleivio km, kai tuo tarpu Europos vidurkis buvo 52 proc. daugiau keleivių km.

Krovinių vežimo veiklos pajamos 2022 m. skaičiuojant vienam tkm, Europoje vidutiniškai didėjo 12 proc., palyginti su 2021 m. Tuo tarpu Lietuvoje didėjimas buvo 30 proc., ir tai rodo, kad krovinių vežimo veikla užsiimančios įmonės pajamų netekimą dėl krovinių srauto mažėjimo, galimai bandė kompensuoti didindami krovinių vežimo tarifus. To paties laikotarpio keleivių vežimo veiklos pajamų didėjimo Europoje vidurkis buvo 4 proc. skaičiuojant pajamas tenkančias keleivinių taukinių km (Lietuvoje šios veiklos pajamos didėjo 11 proc.).

Išliekame viena iš brangiausių geležinkelių infrastruktūrų krovinių vežimo veiklai ir viena iš pigiausių keleivių vežimo veiklai Europoje

Daugiau nei 90 proc. visų Europos užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą mokami už keleivių vežimo paslaugas, tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. 97 proc. minimaliojo prieigos paketo pajamų buvo gauta iš krovinių vežimo veikla užsiimančių įmonių ir tik 3 proc. iš keleivių vežimo paslaugas teikiančios įmonės. 2022 m. vidutinis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą vienam traukinio km Europos šalyse buvo 4,11 Eur, o Lietuvoje – 8,61 Eur. Vertinant atskirai sumokėtą užmokestį už infrastruktūrą: iš krovinių vežimo veiklos Europos vidurkis – 2,00 Eur už traukinio km (Lietuvoje 18,44 Eur), iš keleivių vežimo veiklos – Europos vidurkis 4,59 Eur (Lietuvoje 0,46 Eur).

„Vertinant šiuos duomenis būtina nepamiršti, kad Lietuva su Latvija yra lyderiai tarp infrastruktūros naudojimo intensyvumo krovinių vežimo veiklai, t. y. Lietuvoje vienam traukinio kilometrui tenka 245 proc. daugiau tkm nei vidutiniškai Europoje (Latvijoje – 335 proc. daugiau). Taigi Lietuvos infrastruktūros mokesčius geriausia lyginti su taikomais dydžiais Latvijoje. Čia galime pastebėti, kad krovinių vežimo veiklos sumokėtas užmokestis už infrastruktūrą Latvijoje 2022 m. buvo 10,74 Eur už traukinio km ir 5,97 Eur už minimalųjį prieigos paketą krovinių vežimo veiklai gauta iš valstybės subsidijų. Deja, bet Lietuvoje iki šiol nebuvo galimybės įvertinti kokia užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dalis būtų dengiama valstybės subsidijomis, nes Viešosios geležinkelių infrastruktūros ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje tokia informacija nėra išskiriama“, – sako RRT ekspertė Agnė Čižienė.

Spartesnis geležinkelių tinklo elektrifikavimas mus priartins prie Europos lygio

Lietuva 2022 m. išliko tarp 3 mažiausią elektrifikuotą infrastruktūros tinklą turinčių Europos valstybių, nors elektrifikuoto tinklo dalies didinimas yra vienas iš Europos žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų.

Mažesnė nei Lietuvoje elektrifikuoto tinklo dalis 2022 m. buvo tik Airijoje ir Kosove. Vidutinė elektrifikuoto infrastruktūros tinklo dalis Europoje buvo 56 proc. (Lietuvoje 8 proc.). Pažymėtina, kad 3 šalyse (Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje) buvo daugiau nei 85 proc. viso geležinkelių tinklo elektrifikuoto.

Visa ataskaita paskelbta čia: https://www.rrt.lt/gelezinkeliai/rinkos-stebesena/

Pranešimą paskelbė: Rima Aukštuolytė, LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)