Finansiniai Lietuvos oro uostų metai: 6,9 proc. nuosavybės grąža ir rekordiniai dividendai valstybei

1

Finansiniai Lietuvos oro uostų metai: 6,9 proc. nuosavybės grąža ir rekordiniai dividendai valstybei

Spartus bendrovės Lietuvos oro uostai augimas, kuris buvo prognozuojamas 2018-aisiais, įvyko – tai patvirtina audituoti finansiniai įmonės rodikliai. Praėjusiais metais įmonės grynasis pelnas siekė 8,4 mln. Eur – tris kartus daugiau nei 2017-aisiais. Sėkmingai veikianti bendrovė jau antrus metus iš eilės į valstybės biudžetą sumokės įspūdingą dividendų sumą, šiemet tai – 8,5 mln. Eur.

Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko Tomo Krakausko teigimu, praėjusių metų finansiniai rodikliai leido įmonei atsidurti sėkmingiausių valstybės valdomų bendrovių gretose, o komandos priimti strateginiai sprendimai ir kryptingas darbas visiems trims šalies oro uostams atnešė puikių veiklos rezultatų. Tai leido uždirbti ir įmonės istorijoje rekordinį 8,4 mln. Eur siekiantį pelną.

„Itin svarbus rodiklis – įmonės nuosavybės grąža (ROE) pernai siekė 6,9 proc. ir tai patvirtina, kad kryptis, kuria einame, yra teisinga. Tai vienas iš geriausių pasiekimų tarp valstybės valdomų bendrovių. Stabili ir efektyvi veikla jau antrus metus iš eilės leidžia į valstybės biudžetą pervesti rekordinę dividendų sumą. Šiemet tai 8,5 mln. Eur suma, kuri yra dvigubai didesnė nei pernai“, – komentuoja T. Krakauskas.

Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio pastebėjimu, iš viso bendrovės pajamos 2018 m. siekė beveik 44 mln. Eur ir buvo 32,9 proc. arba per 10 mln. Eur didesnės nei 2017 m. Didžiausią įmonės finansų srautą sudarė pajamos iš pagrindinės aviacinės veiklos. Jos siekė 29,4 mln. Eur, t. y. 7,5 mln. daugiau nei 2017-aisiais.

„Proveržį pavyko pasiekti ir generuojant neaviacines pajamas. Jos pernai augo beveik trečdaliu ir sudarė 14,5 mln. Eur. Tam įtakos turėjo ne tik visus metus kryptingai augęs mūsų šalies oro uostų keliautojų skaičius, bet ir įgyvendinama Vilniaus oro uosto rekonstukcija, kurios pradžia – komercinės zonos renovacija. Džiugu, kad šį sostinės oro vartų atsinaujinimą, kuriam mūsų komanda teikė išskirtinį dėmesį, keleiviai jau pajuto ir įvertino“, – pažymi M. Gelžinis.

Neaviacines Lietuvos oro uostų pajamas pildė ir tokios veiklos kaip reklamos pardavimai, stovėjimo aikštelių nuoma, verslo klubo ir kitos paslaugos.

Įmonėje buvo sėkmingai vystomos ir krovinių pervežimo paslaugos. Visuose trijuose oro uostuose buvo aptarnauta 16 tūkst. tonų krovinių, lyginant su 2017 m. šis skaičius ūgtelėjo penktadaliu.

Audituotais duomenimis, bendrovės EBITDA pelnas, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją praėjusiais metais siekė 17,7 mln. Eur – 8,8  mln. Eur daugiau nei pernai.

Rekordais pažymėti ir praėjusių metų keleivių (6,3 mln.) ir skrydžių (61 tūkst.) srautai, kurie, lyginant su 2017 m., atitinkamai augo 19 proc. ir 11 proc. Gerintos ir išplėstos Lietuvos, užsienio ir verslo keleiviams siūlytos paslaugos. Praėjusiais metais bendrovė keleiviams siūlė 15 naujų skrydžių krypčių ir tiesioginius skrydžius į 29 pasaulio šalis. Iš viso Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo keliauti 99-iomis kryptimis.

„Komandos įdirbis leido ir šiuos metus pradėti atidarant valstybei strategiškai svarbias kryptis. Verslo keleiviai jau netrukus galės patogiai pasiekti Londono finansų centrą, skrisdami į Londono Sičio oro uostą tiesiogiai iš Vilniaus. Taip pat derantis su verslo keliautojais susitarta dėl naujos krypties į Dortmundo miestą iš Palangos“, – pastebi M. Gelžinis ir priduria, kad itin svarbu, jog dėl šių krypčių, kurios reikšmingos valstybės ekonominei ir socialinei plėtrai, derėtasi bendromis Lietuvos oro uostų, miestų savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių pastangomis. 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
EMU Australia Kitty Sneaker Pink 24
 
HELLY HANSEN Woodlands Coffee Bean/Natura/Black 45
 
Argan Infusion Anti Dandruff Shampoo Šampūnas nuo pleiskanų, 250ml
 
EMU Australia Leopard Brumby Midnight 28
 
HELLY HANSEN Seraphina Demi Women's Whiskey/Frosted Almond 38

ES investicijos magistralei Vilnius–Kaunas: skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos, didės leistinas greitis

Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus. Eismo sąlygas pagerins skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos ir kiti rekonstrukcijos darbai, kuriems atlikti susisiekimo ministro įsakymu skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos. „Lietuvos kelių tinkle magistralė Vilnius–Kaunas išsiskiria eismo intensyvumu. Ja važiuoja gerokai daugiau krovininių transporto priemonių nei kitomis magistralėmis. Tiek eismo saugai, […]

  Straipsniai »

Seimo nario D. Kreivio pranešimas: „Kyla grėsmė Lietuvos pašto ateičiai“

2019 m. lapkričio 13 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, prašydamas skubiai pateikti paaiškinimus dėl Susisiekimo ministerijos ir asmeniškai ministro diskredituojamo vienos didžiausių valstybės valdomų bendrovių, AB Lietuvos paštas, valdymo. „Ministras privalo 5000 Lietuvos pašto darbuotojų, institucijoms ir visai visuomenei labai aiškiai, ir, […]

  Straipsniai »

Seimui pristatytas transporto priemonės pirmos registracijos mokesčio projektas

  Seimui pristatytas Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132, kuriuo siūloma nuo kitų metų sausio 1 d. reglamentuoti motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių pirmos registracijos mokesčiu tvarką. Mokestį mokėtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre valdytojas. Numatoma, kad […]

  Straipsniai »

Susisiekimo ministras: sklandi Lietuvos pašto veikla bus užtikrinta

Susisiekimo ministerija apgailestauja, kad nepavyko surasti sutarimo su AB Lietuvos paštas valdybos nariais ir dėkoja už jų indėlį į bendrovės veiklą. Atsisakius valdybai tęsti darbą iki šių metų pabaigos, Susisiekimo ministerija skubiai suformuos naują valdybą. Jau inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai, siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą, kuri atitiktų EBPO reikalavimus. „Naujoji bendrovės valdyba turės […]

  Straipsniai »