Finansiniai Lietuvos oro uostų metai: 6,9 proc. nuosavybės grąža ir rekordiniai dividendai valstybei

1

Finansiniai Lietuvos oro uostų metai: 6,9 proc. nuosavybės grąža ir rekordiniai dividendai valstybei

Spartus bendrovės Lietuvos oro uostai augimas, kuris buvo prognozuojamas 2018-aisiais, įvyko – tai patvirtina audituoti finansiniai įmonės rodikliai. Praėjusiais metais įmonės grynasis pelnas siekė 8,4 mln. Eur – tris kartus daugiau nei 2017-aisiais. Sėkmingai veikianti bendrovė jau antrus metus iš eilės į valstybės biudžetą sumokės įspūdingą dividendų sumą, šiemet tai – 8,5 mln. Eur.

Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko Tomo Krakausko teigimu, praėjusių metų finansiniai rodikliai leido įmonei atsidurti sėkmingiausių valstybės valdomų bendrovių gretose, o komandos priimti strateginiai sprendimai ir kryptingas darbas visiems trims šalies oro uostams atnešė puikių veiklos rezultatų. Tai leido uždirbti ir įmonės istorijoje rekordinį 8,4 mln. Eur siekiantį pelną.

„Itin svarbus rodiklis – įmonės nuosavybės grąža (ROE) pernai siekė 6,9 proc. ir tai patvirtina, kad kryptis, kuria einame, yra teisinga. Tai vienas iš geriausių pasiekimų tarp valstybės valdomų bendrovių. Stabili ir efektyvi veikla jau antrus metus iš eilės leidžia į valstybės biudžetą pervesti rekordinę dividendų sumą. Šiemet tai 8,5 mln. Eur suma, kuri yra dvigubai didesnė nei pernai“, – komentuoja T. Krakauskas.

Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio pastebėjimu, iš viso bendrovės pajamos 2018 m. siekė beveik 44 mln. Eur ir buvo 32,9 proc. arba per 10 mln. Eur didesnės nei 2017 m. Didžiausią įmonės finansų srautą sudarė pajamos iš pagrindinės aviacinės veiklos. Jos siekė 29,4 mln. Eur, t. y. 7,5 mln. daugiau nei 2017-aisiais.

„Proveržį pavyko pasiekti ir generuojant neaviacines pajamas. Jos pernai augo beveik trečdaliu ir sudarė 14,5 mln. Eur. Tam įtakos turėjo ne tik visus metus kryptingai augęs mūsų šalies oro uostų keliautojų skaičius, bet ir įgyvendinama Vilniaus oro uosto rekonstukcija, kurios pradžia – komercinės zonos renovacija. Džiugu, kad šį sostinės oro vartų atsinaujinimą, kuriam mūsų komanda teikė išskirtinį dėmesį, keleiviai jau pajuto ir įvertino“, – pažymi M. Gelžinis.

Neaviacines Lietuvos oro uostų pajamas pildė ir tokios veiklos kaip reklamos pardavimai, stovėjimo aikštelių nuoma, verslo klubo ir kitos paslaugos.

Įmonėje buvo sėkmingai vystomos ir krovinių pervežimo paslaugos. Visuose trijuose oro uostuose buvo aptarnauta 16 tūkst. tonų krovinių, lyginant su 2017 m. šis skaičius ūgtelėjo penktadaliu.

Audituotais duomenimis, bendrovės EBITDA pelnas, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją praėjusiais metais siekė 17,7 mln. Eur – 8,8  mln. Eur daugiau nei pernai.

Rekordais pažymėti ir praėjusių metų keleivių (6,3 mln.) ir skrydžių (61 tūkst.) srautai, kurie, lyginant su 2017 m., atitinkamai augo 19 proc. ir 11 proc. Gerintos ir išplėstos Lietuvos, užsienio ir verslo keleiviams siūlytos paslaugos. Praėjusiais metais bendrovė keleiviams siūlė 15 naujų skrydžių krypčių ir tiesioginius skrydžius į 29 pasaulio šalis. Iš viso Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo keliauti 99-iomis kryptimis.

„Komandos įdirbis leido ir šiuos metus pradėti atidarant valstybei strategiškai svarbias kryptis. Verslo keleiviai jau netrukus galės patogiai pasiekti Londono finansų centrą, skrisdami į Londono Sičio oro uostą tiesiogiai iš Vilniaus. Taip pat derantis su verslo keliautojais susitarta dėl naujos krypties į Dortmundo miestą iš Palangos“, – pastebi M. Gelžinis ir priduria, kad itin svarbu, jog dėl šių krypčių, kurios reikšmingos valstybės ekonominei ir socialinei plėtrai, derėtasi bendromis Lietuvos oro uostų, miestų savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių pastangomis. 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 551 Black 43
 
Nike 61-97-20-7 Grey 39
 
ALTERCORE 666 Vegan Black 36
 
ALTERCORE Jenny Black 40
 
TAMARIS 88-44-19-8 Black 19 39

Rekomenduojame

Giedraičių gatvės rekonstrukcija: pagrindinė Šnipiškių susisiekimo arterija nuo šiol saugesnė ir draugiškesnė judėti visiems

Giedraičių gatvės rekonstrukcija: pagrindinė Šnipiškių susisiekimo arterija nuo šiol saugesnė ir draugiškesnė judėti visiems

Šiemet baigta rekonstruoti viena svarbiausių Šnipiškių seniūnijos susisiekimo arterijų – Giedraičių gatvė – tapo saugesnė ir draugiškesnė judėti visiems.  Atnaujinta gatvė susisiekimo prasme svarbi ne tik Giedraičių ir S. Fino gatvių gyventojams, bet ir šalia esantiems biurų darbuotojams. Skaičiuojama, kad šia gatve per parą kasdien pravažiuoja daugiau kaip 4 tūkst. transporto priemonių. Tranzitinio automobilių eismo […]

Draugiškas ir saugus judumas: Vilnius kviečia susipažinti su ramaus eismo gatvėmis

Draugiškas ir saugus judumas: Vilnius kviečia susipažinti su ramaus eismo gatvėmis

Saugesnės ir gyvesnės gatvės gyvenamųjų namų, įmonių apsuptyje, kur kasdien įvairiai juda daugybė žmonių – Vilniuje pradedamos įrengti ramaus eismo zonos. Pilotiniam projektui pasirinkta Naugarduko gatvė, kur automobiliai jau juda lėčiau, o pati gatvė žingsnis po žingsnio formuojama kaip viešoji erdvė, atveriant ją dviratininkams, pėstiesiems. Pagal šiuos principus neseniai baigta tvarkyti Giedraičių gatvė, ramaus eismo […]

Draudikai įspėja: po laiko persukimo padaugėja eismo įvykių, atsargesni turėtų būti ir pėstieji

Draudikai įspėja: po laiko persukimo padaugėja eismo įvykių, atsargesni turėtų būti ir pėstieji

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį persukdami laikrodžių rodykles viena valanda atgal pradėsime gyventi žiemos laiku. Apie tai, kad laiko persukimas daro neigiamą įtaką žmonių savijautai, kalbama nuolat, o štai draudikai sako pastebintys ir šio žingsnio poveikį vairuotojams – kelias dienas po laiko persukimo šie būna mažiau atidūs už vairo ir sukelia daugiau eismo įvykių. Išnagrinėjusi […]

Besikeičiančios taisyklės darbo rinkoje: prie nuotolinio darbo grįžta ne tik dėl pandemijos

Besikeičiančios taisyklės darbo rinkoje: prie nuotolinio darbo grįžta ne tik dėl pandemijos

Nuotolinio darbo principas plačiai aptarinėtas dar gerokai iki pandemijos, tačiau pastaroji aplinkybė privertė jį suklestėti. Įmonių atliekamos darbuotojų apklausos rodo, kad toks darbo organizavimas pasiteisina, o tiesioginiai susitikimai biuruose pageidaujami tik norint retkarčiais pamatyti kolegas. Nors nuotolinis darbas ateityje neišvengiamai bus taikomas vis dažniau, psichologas Paulius Rakštikas primena, kad žmogiškam ryšiui ir tiesioginiam santykiui turime […]