Finansiniai Lietuvos oro uostų metai: 6,9 proc. nuosavybės grąža ir rekordiniai dividendai valstybei

1

Finansiniai Lietuvos oro uostų metai: 6,9 proc. nuosavybės grąža ir rekordiniai dividendai valstybei

Spartus bendrovės Lietuvos oro uostai augimas, kuris buvo prognozuojamas 2018-aisiais, įvyko – tai patvirtina audituoti finansiniai įmonės rodikliai. Praėjusiais metais įmonės grynasis pelnas siekė 8,4 mln. Eur – tris kartus daugiau nei 2017-aisiais. Sėkmingai veikianti bendrovė jau antrus metus iš eilės į valstybės biudžetą sumokės įspūdingą dividendų sumą, šiemet tai – 8,5 mln. Eur.

Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko Tomo Krakausko teigimu, praėjusių metų finansiniai rodikliai leido įmonei atsidurti sėkmingiausių valstybės valdomų bendrovių gretose, o komandos priimti strateginiai sprendimai ir kryptingas darbas visiems trims šalies oro uostams atnešė puikių veiklos rezultatų. Tai leido uždirbti ir įmonės istorijoje rekordinį 8,4 mln. Eur siekiantį pelną.

„Itin svarbus rodiklis – įmonės nuosavybės grąža (ROE) pernai siekė 6,9 proc. ir tai patvirtina, kad kryptis, kuria einame, yra teisinga. Tai vienas iš geriausių pasiekimų tarp valstybės valdomų bendrovių. Stabili ir efektyvi veikla jau antrus metus iš eilės leidžia į valstybės biudžetą pervesti rekordinę dividendų sumą. Šiemet tai 8,5 mln. Eur suma, kuri yra dvigubai didesnė nei pernai“, – komentuoja T. Krakauskas.

Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio pastebėjimu, iš viso bendrovės pajamos 2018 m. siekė beveik 44 mln. Eur ir buvo 32,9 proc. arba per 10 mln. Eur didesnės nei 2017 m. Didžiausią įmonės finansų srautą sudarė pajamos iš pagrindinės aviacinės veiklos. Jos siekė 29,4 mln. Eur, t. y. 7,5 mln. daugiau nei 2017-aisiais.

„Proveržį pavyko pasiekti ir generuojant neaviacines pajamas. Jos pernai augo beveik trečdaliu ir sudarė 14,5 mln. Eur. Tam įtakos turėjo ne tik visus metus kryptingai augęs mūsų šalies oro uostų keliautojų skaičius, bet ir įgyvendinama Vilniaus oro uosto rekonstukcija, kurios pradžia – komercinės zonos renovacija. Džiugu, kad šį sostinės oro vartų atsinaujinimą, kuriam mūsų komanda teikė išskirtinį dėmesį, keleiviai jau pajuto ir įvertino“, – pažymi M. Gelžinis.

Neaviacines Lietuvos oro uostų pajamas pildė ir tokios veiklos kaip reklamos pardavimai, stovėjimo aikštelių nuoma, verslo klubo ir kitos paslaugos.

Įmonėje buvo sėkmingai vystomos ir krovinių pervežimo paslaugos. Visuose trijuose oro uostuose buvo aptarnauta 16 tūkst. tonų krovinių, lyginant su 2017 m. šis skaičius ūgtelėjo penktadaliu.

Audituotais duomenimis, bendrovės EBITDA pelnas, t. y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją praėjusiais metais siekė 17,7 mln. Eur – 8,8  mln. Eur daugiau nei pernai.

Rekordais pažymėti ir praėjusių metų keleivių (6,3 mln.) ir skrydžių (61 tūkst.) srautai, kurie, lyginant su 2017 m., atitinkamai augo 19 proc. ir 11 proc. Gerintos ir išplėstos Lietuvos, užsienio ir verslo keleiviams siūlytos paslaugos. Praėjusiais metais bendrovė keleiviams siūlė 15 naujų skrydžių krypčių ir tiesioginius skrydžius į 29 pasaulio šalis. Iš viso Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo keliauti 99-iomis kryptimis.

„Komandos įdirbis leido ir šiuos metus pradėti atidarant valstybei strategiškai svarbias kryptis. Verslo keleiviai jau netrukus galės patogiai pasiekti Londono finansų centrą, skrisdami į Londono Sičio oro uostą tiesiogiai iš Vilniaus. Taip pat derantis su verslo keliautojais susitarta dėl naujos krypties į Dortmundo miestą iš Palangos“, – pastebi M. Gelžinis ir priduria, kad itin svarbu, jog dėl šių krypčių, kurios reikšmingos valstybės ekonominei ir socialinei plėtrai, derėtasi bendromis Lietuvos oro uostų, miestų savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių pastangomis. 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
REIMA Vipellys Lemon Yellow 26-29
 
Camper Iman K400299 Grey 38
 
Crocs™ Crocs CHERRIES G0734300-MU
 
REIMA Vipellys Neon Pink 30-33
 
ALTERCORE Katie Black 40

Rekomenduojame

Lietuvoje jau galima įsigyti ekonomišką iš tinklo kraunamą hibridinį „Tiguan eHybrid“

Lietuvoje jau galima įsigyti ekonomišką iš tinklo kraunamą hibridinį „Tiguan eHybrid“

„Tiguan“ – populiariausią „Volkswagen“ Europoje ir geriausiai parduodamą visureigį Baltijos šalyse – jau galima įsigyti ir su iš elektros tinklo kraunama hibridine pavara, kuri apjungia galingą elektros motorą bei 1,4 l TSI variklį. „Tiguan eHybrid“ galima važiuoti naudojant tik elektrą, tik benziną arba apjungti abiejų variklių galią. Pagrindinis iš tinklo kraunamo „eHybrid“ privalumas yra ypač […]

Pandemijos įtaka: lietuviai per karantiną vairuoja mažiau, estai ir latviai įpročių nepakeitė

Pandemijos įtaka: lietuviai per karantiną vairuoja mažiau, estai ir latviai įpročių nepakeitė

Pandemija pakeitė ne tik visuomenės bendravimo, bet ir vairavimo įpročius. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų karantino laikotarpiu mažiau naudojasi automobiliu. Kaimyninėse valstybėse tendencijos priešingos – 57 proc. Estijos ir 48 proc. Latvijos žmonių transporto priemonę vairuoja tiek, kiek ir prieš pandemiją. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ vasario mėnesį atlikta […]

„Audi A6 e-tron concept“ – naujas „e-voliucijos“ etapas

„Audi A6 e-tron concept“ – naujas „e-voliucijos“ etapas

„Audi“ ryžtingai vysto „e-voliuciją“ elektriniame mobilume ir 2021 m. Šanchajaus automobilių parodoje pristato pirmąjį inovacinės elektrinių automobilių šeimos modelį – keturių durelių „Audi A6 e-tron concept“, kurio gamybai bus naudojama visiškai nauja „Premium Platform Electric“ („PPE“) platforma. Jau 2022 metų pabaigoje bus pradėta serijinė C segmento, vėliau – B segmento modelių, turinčių „PPE“ platformą, gamyba. […]

Į miestus grįžtant spūstims, Žemės dienos proga „Bolt“ primena apie aplinkai draugiškus sprendimus

Į miestus grįžtant spūstims, Žemės dienos proga „Bolt“ primena apie aplinkai draugiškus sprendimus

Šalyje atsiveriant vis daugiau verslų ir ugdymo įstaigų, į miestų gatves piko metu grįžta automobilių spūstys, lemiančios oro užterštumą. Siekiant atkreipti dėmesį į tvaresnes kelionės alternatyvas, Europoje pirmaujanti pavėžėjimo platforma „Bolt“ Žemės dienos proga primena, kad gyventojai, rinkdamiesi elektra varomas transporto priemones, prisideda prie aplinkos tausojimo. Eismo užimtumą Vilniuje fiksuojančios navigacinės įrangos „Tom Tom“ programėlės […]