Europos naudotų automobilių rinkos skaidrumo tyrime Lietuva liko sąrašo apačioje

Europos naudotų automobilių rinkos skaidrumo tyrime Lietuva liko sąrašo apačioje

Transporto priemonių duomenų kompanija „carVertical“ atliko tyrimą, kuris parodė, kokios naudotų automobilių rinkos yra mažiausiai skaidrios. Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, rikiuojasi sąrašo apačioje – transporto priemonės pirkimą čia lydi įvairios rizikos.

Lietuva skaidrumo indekse rikiuojasi 22-a

Iš 25 Rinkos skaidrumo indekse reitinguotų šalių, Lietuva užima 22-ąją vietą. 8,3 proc. visų „carVertical“ Lietuvoje tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą – vidutiniškai tokie automobiliai šalyje atjaunėja 96 204 km. Jei tikroji transporto priemonės rida 200 000 kilometrų, pakoregavus odometro rodmenis tokio automobilio rida šiemet vidutiniškai sumažėjo iki 104 000 kilometrų.

Žvelgiant į ankstesnius metus, automobilių dalis su suklastota rida sumenko, tačiau „carVertical“ dabar geriau nei bet kada anksčiau sugeba identifikuoti sukčiavimo atvejus ir atskirti juos nuo duomenų skaitmeninimo proceso metu pasitaikiusių neatitikimų ar įvesties klaidų.

Reikšminga ir automobilių žalų statistika – 57,6 proc. transporto priemonių per savo gyvavimo laikotarpį yra patyrusios didesnių ar mažesnių apgadinimų. Vidutinis žalos dydis Lietuvoje siekia 4 838 eurus.

Mažiau skaidrios naudotų transporto priemonių rinkos paprastai išsiskiria dideliu importuojamų automobilių kiekiu. Ne išimtis ir Lietuva – net 75,7 proc. visų „carVertical“ tikrintų automobilių turėjo istorinių įrašų iš kitų šalių.

Kaimyninėje Latvijoje situacija dar blogesnė. 12,9 proc. automobilių čia turėjo suklastotą ridą, o 58,4 proc. buvo apgadinti. Importo statistika panaši į Lietuvos: iš visų latvius šiemet dominusių automobilių, net 73 proc. transporto priemonių atkeliavo iš kitų šalių.

Skaidriausios – Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys

Pati skaidriausia šalis tyrime – Jungtinė Karalystė. Kadangi britams automobiliai su vairu kairėje pusėje neaktualūs, iš užsienio į vidaus rinką patenka vos 2,2 proc. automobilių, kas tiesiogiai koreliuoja su mažesniu sukčiavimo atvejų skaičiumi.

Jungtinėje Karalystėje 2,7 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą, Vokietijoje – 3,4 proc., Šveicarijoje – 2,4 proc., Danijoje – 4,1 proc., o Prancūzijoje – 3,3 proc.

„Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkos gerokai skaidresnės nei Rytų Europos. Taip yra dėl griežtesnių įstatymų, mažesnio importuojamų automobilių kiekio ir aukštesnio pragyvenimo lygio. Kadangi vairuotojai rečiau dairosi į pigius automobilius, šiose šalyse sukčiavimo atvejų pasitaiko mažiau“, – sako automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Rinkos skaidrumo indekse Centrinės Europos šalys, Vengrija, Slovakija ir Čekija, rikiuojasi per vidurį: ridos klastojimo atvejų čia pasitaiko dažniau nei Vakarų Europoje. Į šias šalis taip pat importuojama gerokai daugiau automobilių.

Daugiausiai sukčiavimo atvejų Rytų Europoje

Pačios neskaidriausios visame tyrime Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Rumunijos naudotų automobilių rinkos.

„Didelis importuojamų automobilių srautas šiose šalyse sukuria neskaidrią prekybos automobiliais aplinką. Naudotai transporto priemonei atvykstant iš kitos šalies, jo ridos rodmenys dažnai koreguojami. Nemažai daužtų transporto priemonių suremontuojamos nekokybiškai. Įstatymai naudotų automobilių pirkėjams irgi nėra palankūs – daugelis šalių deda per mažai pastangų apsaugoti viešajam interesui“, – sako M. Buzelis.

Tarp visų šalių žemiausiai rikiuojasi Ukraina, kurioje 8,5 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą, o 49,7 proc. buvo apgadinti. Šalis taip pat pasižymi aukštu importu – iš užsienio įvežama net 82,4 proc. automobilių. Tačiau anot M. Buzelio, pirmiausiai ukrainiečiams reikia spręsti kitas problemas.

Rumunijoje ir Lenkijoje importuojamų automobilių dalis taip pat labai didelė: atitinkamai 66 proc. ir 59,8 proc. Lenkijoje 4,9 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą, o 65,8 proc. turėjo istorinių įrašų apie anksčiau patirtą žalą Rumunijoje tokių automobilių atitinkamai 7,8 proc. ir 59,1 proc.

—
Kaip apskaičiuojamas Rinkos skaidrumo indeksas?

„carVertical“ tyrime išanalizuotos įmonės vartotojų įsigytos transporto priemonių istorijos ataskaitos nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo. Rinkos skaidrumo indeksas apskaičiuotas pagal 6 kintamuosius:

Dalį automobilių su suklastota rida
Suklastotų ridų vidurkį kilometrais
Dalį automobilių su patirta žala
Vidutine žalos suma
Importuotų naudotų automobilių procentine dalimi
Vidutiniu platformoje patikrintų automobilių amžiumi

Rinkos skaidrumui šie kriterijai nėra vienodai svarbūs, jiems priskirtas skirtingas svoris. Pavyzdžiui, tai, kiek kilometrų vidutiniškai suklastota ridayra svarbiau nei vidutinis „carVertical“ patikrintų automobilių amžius tam tikroje šalyje.

Pasak Mato Buzelio, milijonai apdorotų istorijos ataskaitų leidžia įmonei įžvelgti naudotų automobilių rinkos tendencijas ir pateikti savo įžvalgas bei prognozes.

Padidėjęs duomenų tikslumas

„carVertical“ greitai plečiasi ir pristato galimybę klasifikuoti ridos neatitikimus istorijos ataskaitose. Ataskaitose pasitaiko duomenų įvedimo klaidų: mylios ne visada teisingai konvertuojamos į kilometrus, o įvairios su automobilių duomenimis dirbančios privačios ir valstybinės institucijos ne visada savo darbą atlieka kokybiškai. „carVertical“ šiemet įdiegė sistemą, leidžiančią atskirti odometro klastojimo atvejus nuo duomenų skaitmeninimo proceso metu pasitaikančių klaidų.

Dirbtinis intelektas padeda „carVertical“ atskirti įvairius duomenų neatitikimus ir pasiūlyti vartotojams dar tikslesnius naudotų automobilių rinkos duomenis. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad ridos klastojimo atvejų sumažėjo.