Šią savaitę Europos Komisija (EK), pristatė automobilių sektoriaus dokumentų rinkinį, skirtą sektoriaus perėjimui prie konkurencingo ir švaraus judumo. Juo nustatoma ambicinga, bet pragmatiška politikos sistema, užtikrinanti 2050 m. klimato neutralumą ir strateginį savarankiškumą ir kartu suteikianti gamintojams daugiau lankstumo. Paketas taip pat atliepia ES pramonės raginimus supaprastinti taisykles ir skatins ES pagamintų švarių transporto priemonių pardavimus.

Galutiniai sprendimai dėl Naujų keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių CO2 mažinimo standartų reglamento pakeitimų bus priimti po ES Tarybos ir Europos Parlamento svarstymo, kuris gali užtrukti ilgiau negu metus.

EK siūlo, kad iki šiol galiojęs 2035 m. 100 proc. CO2 mažinimo tikslas automobilių gamintojams būtų pakeistas į 90 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimo tikslą, o likę 10 proc. turėtų būti kompensuojami naudojant ES pagamintą mažo CO2 pėdsako plieną arba e. degalus (anglies dioksido neišskiriantys degalai) ir biodegalus. Tai leis ir po 2035 m. tam tikrą kiekį gaminti netaršių ir mažai taršių transporto priemonių (anglų k. ZLEV), tarp jų iš elektros tinklo įkraunamus hibridinius automobilius, vandeniliu ir vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones.

Iki 2035 m. automobilių gamintojai galės pasinaudoti vadinamaisiais „superkreditais“ už mažus, įperkamus ES pagamintus elektromobilius. Tai skatins didesnį mažų elektromobilių modelių pateikimą rinkai.

Siekiant 2030 m. tikslų, įvedamas papildomas lankstumas, leidžiant taikyti „kaupimo ir skolinimosi“ mechanizmą 2030–2032 m. lengvųjų krovininių transporto priemonių segmente, kuriame elektromobilių diegimas struktūriškai sudėtingesnis. Šiam transportui suteikiamas papildomas lankstumas – 2030 m. CO2 mažinimo tikslas sumažinamas nuo 50 proc. iki 40 proc.

Į EK siūlomą paketą įtraukta ir mažų įperkamų automobilių iniciatyva, nustatanti paramos sistemą gamintojams investuoti į mažų elektrinių automobilių gamybą ES; baterijų skatinimo iniciatyva, kuria  siekiama sukurti naują stimulą Europos baterijų gamintojams ir stiprinti konkurencingumą.

Vadinamasis teisinio reguliavimo supaprastinimo paketas „Omnibus“ užtikrins administracinės ir atitikties naštos sumažinimą gamintojų konkurencingumui sustiprinti, mažindamas sąnaudas (numatomas apie 706 mln. eurų per metus sąnaudų sumažinimas) ir užtikrindamas stabilumą.

Lietuvai, nors ir neturinčiai automobilių pramonės gamintojų, paskelbtas automobilių sektoriaus teisės aktų paketas labai aktualus dėl seno kelių transporto priemonių parko atnaujinimo.

Mūsų šalies transportas yra pagrindinis ŠESD ir oro teršalų, kaip azoto oksidų, šaltinių, dėl kurių mažinimo tikslų nevykdymo EK pateikė ieškinį prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Lietuvos transporto sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis nuo 2005 m. iki 2022 m. padidėjo beveik 45 proc. ir 2023 m., palyginti su 2022 m., emisijos išaugo 3 proc. Transporto ŠESD sudaro daugiau negu 40 proc. Lietuvos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių (ne-ATLPS) sektorių ŠESD kiekio.

Vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius – 15 metų. Pastaraisiais metais 85 proc. į Lietuvą importuotų lengvųjų transporto priemonių sudarė naudoti automobiliai, kurių trys ketvirčiai varomi dyzelinu. Grynųjų elektromobilių dalis jau didesnė nei 1 proc. viso lengvųjų automobilių parko.

Įgyvendinus pasiūlytas reglamento pakeitimo nuostatas, būtų sukurta netaršių  ir mažai taršių (ZLEV) keleivinių ir lengvųjų komercinių automobilių transporto rinka, kuri paskatins konkurenciją tarp šių transporto priemonių gamintojų.

Tikimasi, kad tai atpigintų ZLEV transporto priemonių kainą pirminėje rinkoje vidutiniškai 300–600 eurų 2030 m., o antrinėje rinkoje – dar daugiau. Tai svarbu ir Lietuvai, nes būtų galima greičiau atnaujinti automobilių parką ZLEV transporto priemonėmis ir taip sumažinti nacionalines transporto sektoriaus ŠESD ir oro teršalų emisijas. Taip pat labai svarbu diegti alternatyvių degalų infrastruktūros tinklą visoje Lietuvoje, užtikrinti švarios ir pigios elektros tiekimą viešojo įkrovimo stotelėse.

Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija