Lietuvoje tęsiama elektromobilių viešojo įkrovimo tinklo plėtra. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ skelbia pasiekusi simbolinę ribą – Lietuvoje įrengtų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius perkopė 300. Ekspertai sako, kad infrastruktūros šalyje jau pakanka, o siekiant toliau skatinti elektromobilumą – metas orientuotis ne tik į naujas lokacijas, bet ir į vairuotojų patirtį.
Nuo 2023 metų Lietuvoje plėtojamame „Enefit“ tinkle vienu metu įkrauti savo elektromobilius jau gali 600 vairuotojų. Šiuo plėtros etapu siekta, kad tinklu galėtų naudotis ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojai ar vairuotojai, keliaujantys po visą šalį.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad intensyviausios plėtros etapas – baigtas. Dabar – dėmesys į esamos infrastruktūros tobulinimą ir vairuotojų patirties gerinimą.
„Nuolat stebime elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvos gatvėse, o taip pat – kaip klientai naudojasi viešuoju įkrovimo tinklu. Matydami skaičius darome prielaidą, kad infrastruktūros Lietuvoje pakanka, o tai įrodo ir nepriklausomų šalių atliekami tyrimai. Mes ir toliau ieškosime naujų lokacijų, įrenginėsime stoteles, tačiau pagrindinis dėmesys krypsta kitur.
Girdime klientų norus, matome jų poreikius. Įžengiame į tą etapą, kai didžiausią dėmesį turime skirti turimos infrastruktūros tobulinimui, galios didinimui skirtingose stotelėse, klientų patirčių gerinimui. Ieškome galimybių, kaip toliau kurti aplinką, kuri būtų kuo patogesnė vairuotojui. Nuo to priklausys ir tai, kaip greitai žengsime elektromobilumo keliu Lietuvoje“, – sako T. Žilionis.
Anot jo, problemų, kurias reikėtų spręsti kartu su atsakingomis institucijomis, yra:
„Nors beveik kiekvieną mėnesį skaičiuojame rekordinius naujų elektromobilių, išvažiuojančių į gatves, skaičius – tempas nėra toks, kokio norime kaip valstybė. Matome, kad tam, jog išsikelti tikslai būtų pasiekti, dar turime padirbėti. Tai ir elektromobilių įkrovimo šalia daugiabučių, ir mažesnės kainodaros, ir kiti, susiję klausimai.“
Visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje „Enefit“ įkrovimo jungčių skaičius šiemet viršijo 1500 ir toliau sparčiai auga.
Konkurencija virsta palankiomis kainomis
T. Žilionis sako, kad nemažai žmonių vis dar nesiryžta pereiti prie ekologiškų transporto priemonių, kadangi vadovaujasi dviem klaidingais mitais.
„Ypač tie vairuotojai, kurie neturi galimybės įkrovimo stotelės įsirengti namuose, dažnai galvoja, kad elektromobilis apsunkins jų kasdienybę, kadangi nuolat reikės ieškoti, kur į įkrauti ir gaišti laiką laukiant, kol energijos atsargos bus papildytos. Taip pat neretai manoma, kad elektra viešojo įkrovimo stotelėse yra brangi, todėl elektromobilis netenka ekonominio pranašumo, palyginti su modeliais, turinčiais vidaus degimo variklius. Tačiau abu šie įsitikinimai nėra teisingi, tiesą sakant, šiandien krauti transporto priemonę viešoje stotelėje gali būti pigiau nei namuose“, – sako T. Žilionis.
Jis pažymi, kad gatvėse ir keliuose daugėjant elektromobilių, aštrėja ir įkrovimo infrastruktūros vystytojų konkurencija, verčianti ieškoti būdų, kaip pasiūlyti kuo palankesnes kainas. To rezultatas – net iki 50 proc. siekiančios nuolaidos. Praktiškai tai reiškia, kad 22 kW galios stotelėse įkrovimas gali kainuoti vos 15 ct/kWh, pasirinkus energijos atsargas greičiausiai pildančias 320 kW galios stoteles reikėtų mokėti 24,5 ct/kWh. Tuo metu su kainomis biržoje susietus elektros tiekimo planus turintiems vartotojams, įkraunantiems elektromobilius namuose, rugpjūtį tai vidutiniškai kainavo 21,59 ct/kWh.
„Populiariausi elektromobilių modeliai turi maždaug 80 kWh talpos baterijas. Tad pasinaudojus akcijomis, tokį elektromobilį nuo 0 iki 100 proc. pigiausiose 22 kW galios viešose stotelėse kainuotų apie 12 eurų, greitojo įkrovimo stotelėse – apie 19,6 euro, o namuose – apie 17 eurų. Taigi akivaizdu, kad elektros kainos kriterijus nebėra priežastis nesirinkti elektromobilio“, – situaciją rinkoje analizuoja T. Žilionis.
Tai, jog elektromobiliai ekonomiškumu smarkiai pranoksta tradicines transporto priemones patvirtina ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,99 euro, kai dyzeliniu automobiliu – 7,95 euro, o benzininiu – 9,18 euro.
Pranešimą paskelbė: Tadas Vaitelė, Enefit UAB
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]