Ekspertai atnaujino išorinio uosto galimybių studiją

Ekspertai atnaujino išorinio uosto galimybių studiją

UAB „Smart Continent LT” atnaujino 2011 m. „Inros Lackner AG”, UAB „Ernst & Young Baltic”, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment” konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją. Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT” ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją.

„Smart Continent LT” ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln. tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų statomas ties Melnrage, ar ties Būtinge, nes 2040 metais galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi. Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą”, – teigė UAB „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

Atnaujinta išorinio uosto galimybių studija – vieša. Su Studijos ataskaita galima susipažinti nuo š. m. rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai):

• VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos internetiniame tinklalapyje adresu: http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-pletros-pastatant-isorini-uosta-galimybiu-studija

• VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos I aukšto patalpose (apsaugos poste), J. Janonio g. 24, Klaipėdoje (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8:00 iki 17:00, penktadieniais – nuo 8:00 iki 15:45).

Supažindinimo su Studijos ataskaita viešas susirinkimas įvyks š. m. rugpjūčio 31 d. 14.00 val. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos II aukšto pasitarimo salėje (adresu: J. Janonio g. 24, Klaipėda). Kviečiame dalyvauti suinteresuotus visuomenės atstovus.

Pranešimą paskelbė: Dovilė Ringis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
DFDS plečia savo parką elektra varomais vilkikais – užsakė dar 100 „Volvo“

DFDS plečia savo parką elektra varomais vilkikais – užsakė dar 100 „Volvo“

Europoje, taip pat ir Lietuvoje, sukaupta patirtis, kai elektriniai bendrovės DFDS sunkvežimiai sėkmingai perveža krovinius, paskatino Danijos kapitalo keltų ir krovinių transportavimo įmonę plėsti el. transporto parką. DFDS sudarė lizingo sutartį su „Volvo Trucks“ dėl papildomų 100 elektrinių sunkvežimių įsigijimo. Vilkikai bus pristatyti 2024 ir 2025 metais. Bendrovės duomenimis, šis žingsnis svarbus įgyvendinant ilgalaikį tikslą […]


Vasarą saugiausia rinktis vasarines padangas: 5 padangų priežiūros patarimai

Vasarą saugiausia rinktis vasarines padangas: 5 padangų priežiūros patarimai

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, užtikrinant geriausią vairavimo patirtį ir sutaupant kaštus. Kiekvienais metais šylant orams vairuotojai pasiruošę keisti žiemines padangas į vasarines. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles žiemines padangas pasikeisti į vasarines rekomenduojama nuo balandžio 1 d., o jeigu žieminės padangos […]


„Moller Auto“ skelbia rezultatus: pernai augo ir automobilių pardavimai, ir servisų paslaugų apimtys

„Moller Auto“ skelbia rezultatus: pernai augo ir automobilių pardavimai, ir servisų paslaugų apimtys

Remiantis automobilių prekybos bendrovės „Moller Auto“ veiklos rezultatais Baltijos šalyse, 2023 metais labiausiai augo elektromobilių segmentas – pernai, palyginti su 2022 metais, elektromobilių pardavimai išaugo 63 proc. Naudotų automobilių parduota 26 proc. daugiau, o naujų automobilių pardavimų apimtys buvo stabilios ir išliko 2022 m. lygyje. „Moller Auto“ servisų apyvarta Lietuvoje per metus išaugo 12,8 proc. […]


„Via Lietuva“ sugriežtino dangos kokybės reikalavimus: asfaltas bus storesnis, atsparesnis ir tvirtesnis

„Via Lietuva“ sugriežtino dangos kokybės reikalavimus: asfaltas bus storesnis, atsparesnis ir tvirtesnis

„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins kelio provėžų susidarymą bei atitiks žaliojo kurso reikalavimus. Kaip nurodo „Via Lietuva“, atnaujinta asfalto dangos tvarka jau įsigaliojo ir yra taikoma visiems […]


Tyrimas atskleidė, iš kokių šalių įvežtais automobiliais domisi lietuviai

Tyrimas atskleidė, iš kokių šalių įvežtais automobiliais domisi lietuviai

Daugiausiai naudotų automobilių Europoje eksportuoja Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Italija. Nors nemažai lietuvių vairuotojų įsitikinę, kad iš užsienio įvežti automobiliai yra geresnės būklės už važinėjančius Lietuvoje, transporto priemonių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog dalis jų turi gali turėti nuslėptų defektų ir suklastotą ridą. Dalis importuotų automobilių – su suklastota rida ir […]


Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais ir gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug […]