Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja pusantro kilometro. Tačiau, draudikų duomenimis, ne kiekvienam vairuojančiajam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai – nepadarius žalos kitiems. „Gjensidige“ statistika rodo, kad vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo ketvirtadaliu – iki 700 eurų.

„Važiavimas atbuline eiga iš vairuotojų reikalauja vairavimo įgūdžių ir visapusiško dėmesingumo. Neatsargumas, skubėjimas pajudėti iš vietos, neatsigręžiant atgal patikrinti, ar nėra kitų automobilių ar žmonių, yra dažniausios eismo nelaimių, įvykstančių važiuojant atbuline pavara, priežastys”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak jos, paprastai vairuotojo pažymėjimą ką tik įgiję vairuotojai atbuline eiga manevruoja lėtai ir itin atsakingai, tačiau, atsiradus tvirtesniems įgūdžiams, drąsa gali pakišti koją. „Eismo nelaimių nuostoliai, važiuojant atbuline eiga, dažniausiai nėra dideli. Daugeliu atvejų jas galėtume pavadinti „pirmuoju krikštu“, tačiau jis anaiptol nebūna malonus. Tačiau tokiomis aplinkybėmis gali būti kliudomas ir žmogus, kuris patiria ne tik sužeidimų, bet emocinį sukrėtimą“, – pabrėžia V. Katilienė. 

Pasak draudimo bendrovės atstovės, daugiabučių kiemai, požeminės stovėjimo aikštelės bei parkavimo erdvės šalia prekybos centrų ir biurų – dažniausios vietos, kuriose vairuotojams nepavyksta saugiai manevruoti atbuline eiga. „Vasaros mėnesiais smulkių eismo nelaimių vairuotojai turėtų ypač saugotis stovėjimo vietose šalia vandens telkinių bei siaurose kurortų gatvėse. Nuosavo namo kieme taip pat dažnai nebūna pakankamai vietos apsisukti, todėl, važiuojant atbuline eiga į gatvę, svarbus ypatingas dėmesingumas“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

V. Katilienės teigimu, dažniausiai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės. „Vairuotojai apgadina vienas kito veidrodėlius, nubrėžia dažus, rečiau įlenkia automobilio sparną ar dureles. Jei atbuline pavara įvažiuoja automobilis su priekabos kabliu, nuostoliai visada didesni“, – kalba draudikė.

Kaip dar vieną tokių eismo nelaimių riziką V. Katilienė mini automobilio salone netinkamai sudėtus daiktus. „Juos visada reikėtų sukrauti taip, kad vežamas bagažas neribotų vairuotojo matymo lauko per galinį langą. Sedano tipo automobiliuose galinė palangė taip pat turi būti tuščia“, – pabrėžia V. Katilienė.

Manevruojant atbuline eiga, pasak draudimo bendrovės atstovės, itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. „Šios zonos – tai erdvė, kai greta esantis automobilis nebėra matomas per šoninio vaizdo veidrodėlį, tačiau dar nėra pastebimas žvilgsniu per šoninį langą. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kurie išliptų iš automobilio ir nurodytų teisingą važiavimo kryptį“, – kalba V. Katilienė.

Žalų ekspertė atkreipia dėmesį, kad važiuojant atbuline eiga vairuotojams itin pasitarnauja automobiliuose sumontuota elektroninė parkavimo sistema. Ji įspėja apie prie automobilio artėjantį objektą ir tokiu būdu sumažina eismo nelaimės riziką.

Pasak V. Katilienės, didesnį dėmesį važiuojant atbuline eiga turėtų skirti tie vairuotojai, kurie važinėja skirtingų gabaritų automobiliais arba neseniai iš mažesnės į didesnę pakeitė transporto priemonę. 

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad pėstieji, matydami lėtai manevruojantį automobilį, turėtų jį apeiti iš priekio, kad vairuotojas laiku pastebėtų pėsčiąjį ir sustotų.

„Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenimis, trečdalis Lietuvos automobilių savininkų tikisi, kad kiti vairuotojai neviršys saugaus greičio, o 15 proc. apklaustųjų pageidautų, kad kiti vairuotojai visada  laikytųsi saugaus atstumo.

Per 7 šių metų mėnesius „Gjensidige“ atlygino 11 mln. eurų žalos, kurią sukėlė vairuotojų privalomuoju draudimu apsidraudę klientai, tai yra ketvirtadaliu daugiau negu pernai tuo pačiu metu. 67 proc. išmokų – už apgadintus automobilius.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service