Darnus judumas, alternatyvių degalų infrastruktūra ir skaitmeninimas – tokie Susisiekimo ministerijos prioritetai rengiant Europos Komisijai Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) 2021–2026 m. laikotarpiui. Preliminariais skaičiavimais, šiam Susisiekimo ministerijos planui iki 2026 m. įgyvendinti bus skirta 320 mln. eurų investicijų. 

Susisiekimo ministerijos parengtame plane trys prioritetai – laipsniškai atsisakyti labiausiai teršiančių aplinką viešojo transporto priemonių miestuose ir regionuose, sukurti šalyje reikalingą alternatyvių degalų transporto priemonių įkrovimo ir papildymo infrastruktūrą, plėtoti 5G ryšį bei skatinti inovacijas susisiekimo srityje. 

„Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas sudaro galimybes spręsti itin aktualias problemas: transformuoti taršų ir palyginti seną transporto parką, didinti viešojo transporto kokybę ir patrauklumą, sukurti alternatyvių degalų įkrovimo infrastruktūros tinklą ir sudaryti sąlygas didesnės pridėtinės vertės kūrimui per inovacijas ir skaitmeninimą“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba. 

Daugiau elektromobilių ir netaršių autobusų 

Skaičiuojama, kad panaudojant RRF lėšas, investavus į mažiau taršų transportą, Lietuvoje galėtų atsirasti apie 22 tūkst. elektromobilių, 500 krovininių transporto priemonių ir apie 500 autobusų ir mikroautobusų, kurie būtų varomi elektra, biodegalais ar vandeniliu. 

Mažesnėms savivaldybėms, neturinčioms darnaus judumo mieste planų, bus sudarytos sąlygos atnaujinti savo viešojo transporto parkus – papildomai įsigyti apie 230 netaršių, patogių, naujos kartos autobusų. Tikimasi, kad tai paskatins gyventojus dažniau naudotis viešojo transporto paslaugomis. 

Skaičiuojama, kad įgyvendinus RRF investicijas Lietuvoje registruotų netaršių mikroautobusų ir autobusų skaičius bendrame autobusų parke padidės nuo 9 iki 18 proc. Transporto priemonių parkui atnaujinti numatoma skirti 178 mln. eurų investicijų.

 Įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtrai – 72 mln. eurų 

Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse yra įrengta apie 360 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų. Skaičiuojama, kad investavus RRF lėšas viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius padidėtų  15 kartų  ir  2026 metų pabaigoje visoje Lietuvoje būtų įrengta apie 5240 viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

Taip pat planuojama  sukurti ir visiškai naują sunkiojo transporto viešąją įkrovimo infrastruktūrą – iki 2026 metų pabaigos įrengti apie 10 tokiam elektriniam kelių transportui pritaikytų įkrovimo prieigų. Investicijos taip pat planuojamos ir į kitų alternatyvių degalų papildymo infrastruktūros kūrimą, pvz., biometano, vandenilio. 

Skaitmeninių inovacijų (5G) plėtrai ir susisiekimo inovacijoms – apie 70 mln. eurų investicijų 

Didžiausią skaitmeninimui numatytą dalį (50 mln. Eur) planuojama skirti didelės spartos plačiajuosčio ryšio plėtrai nutolusiose šalies vietovėse – pastatyti 50 ryšio bokštų, nutiesti šviesolaidines linijas, kad įvairios įstaigos (mokyklos, gydymo įstaigos) ir  namų ūkiai galėtų prisijungti prie itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklo. 

20 mln. eurų numatoma skirti susisiekimo inovacijoms skatinti – ketinama sukurti „Sandbox“ režimą. Ši reguliacinė ir teisinė bazė bei aplinka skatintų pritraukti startuolius, diegiančius ir pritaikančius susisiekimo inovacijas. 

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane Lietuvai iš viso numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų ir iki 3 mlrd. eurų paskolų. Iš jų susisiekimo sektoriaus transformacijai numatyta apie 320 mln. eurų. 

Tai dalis ES finansavo, šiuo metu rengiamasi ir 2021–2027 metų finansinės perspektyvos periodui, kurio metu numatoma apie 850 mln. eurų investicijos susisiekimo sektoriui.

Pranešimą paskelbė: Vaiva Grigaitienė, LR Susisiekimo ministerija