Europos Komisija (EK), atlikusi poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo, patvirtino Lietuvos vežėjų ne kartą išsakytus argumentus, kad įpareigojimas periodiškai grąžinti sunkvežimius į įsisteigimo šalį privers šimtus tūkstančių vairuotojų važiuoti tuščiomis puspriekabėmis namo, taip sukeliant papildomą anglies dvideginio ir teršalų išmetimą, o tai prieštarauja Europos žaliajam susitarimui.

Praėjusį penktadienį EK paskelbė transporto bendruomenės ilgai laukto poveikio vertinimo rezultatus dėl Mobilumo pakete įtvirtinto reikalavimo kas 8 savaites grąžinti vilkikus į įmonės įsisteigimo šalį, kurio įsigaliojimas numatytas po vienerių metų.

EK išvadose teigiama, kad remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi, vien dėl vilkiko grąžinimo reikalavimo tuščių transporto priemonių kelionių skaičius ES keliuose kasmet padidėtų iki 1,9 mln. arba 2 proc. visų tarptautinio transporto operacijų. Atitinkamai nuvažiuotų kilometrų skaičius išaugtų 2,5 mlrd. arba 4,8 proc. viso tarptautinio transporto kilometražo. Bendras poveikis aplinkai galėtų siekti  2,9 mln. papildomų CO2 emisijų kasmet.

Papildomas anglies dvideginio kiekis yra panašus, kurį per metus išskiria transportas Estijoje. Be to, apskaičiuota, kad papildomai būtų pagaminama per 700 tonų azoto oksidų bei 250 tonų kietųjų dalelių.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, EK iš esmės patvirtino tai, ką Lietuvos vežėjai  ilgus metus stengėsi įrodyti ES politikams. „TTLA atlikta situacijos analizė liudijo, kad dėl vilkiko grąžinimo reikalavimo papildomai į atmosfera pateks apie 3,2 mln. tonų anglies dvideginio. Su mūsų skaičiavimais ne kartą supažindinti sprendimų priėmėjai visose ES institucijose“ – sako P. Drižas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šis atvejis, kuomet poveikio vertinimas vykdomas netrukus po teisės akto patvirtinimo, yra išskirtinis ES teisėkūroje, todėl laukiama tolimesnių  sprendimų dėl vilkiko grąžinimo reikalavimo peržiūrėjimo.

Remiantis gautų tyrimų duomenimis, EK ketina inicijuoti diskusijas su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir visomis suinteresuotomis šalimis dėl galimų tolimesnių sprendimų. Tokiu būdu siekiama įvertinti galimus tolesnius veiksmus, atsižvelgiant į poreikį siekti Europos žaliojo susitarimo tikslų, užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą, o taip gerinant socialinius standartus dėl vairuotojų gerovės.

„Poveikio vertinimas parodė, kad reikalavimas yra žalingas aplinkai, tačiau tai nereiškia, kad vilkiko grąžinimo nuostata tuoj pat atšaukiama, naikinama ar panašiai. Poveikio vertinimo rezultatas yra pagrindas tolimesniems teisiniams žingsniams. Todėl, nepaisant Lietuvai palankaus rezultato, turime ir toliau bendromis pastangomis su Lietuvos Vyriausybe, atsakingomis ministerijoms, taip pat mūsų atstovais ES institucijose siekti galutinio šio reikalavimo pakeitimo“, – sako P. Drižas.

Vilkiko grąžinimo į įmonės įsisteigimo šalį reikalavimą, kartu su kitomis neproporcingomis Mobilumo paketo nuostatomis  Lietuva yra apskundusi ES Teisingumo Teismui. Panašius skundus yra pateikusios ir dalis kitų Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybių.

2019 m. pabaigoje ES Tarybai ir Europos Parlamentui pasiekus preliminarų susitarimą dėl Mobilumo paketo trilogo derybų metu,  EK pareiškė apgailestavimą dėl galimai ES bendrajai rinkai ir Europos žaliam kursui prieštaraujančių reikalavimų dėl vilkiko grąžinimo ir kombinuoto transporto operacijų. Atsižvelgiant į tai, EK įsipareigojo atlikti šių reikalavimų poveikio vertinimą dėl jų atitikties ES bendrajai rinkai ir aplinkosaugai.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”