Eismo saugumo gerinimas Lietuvoje: ko galime pasimokyti iš norvegų?

1

Eismo saugumo gerinimas Lietuvoje: ko galime pasimokyti iš norvegų?

Norvegijoje 18 metų įgyvendinama eismo saugumo gerinimo programa „Vizija – nulis“ pasiteisino ir lėmė spartesnę kelių eismo saugumo plėtrą šalyje. „Nuo programos įgyvendinimo pradžios Norvegijos keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo trigubai ir vidutiniškai siekia 6 proc. mažėjimą per metus“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankęsis Norvegijos transporto tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Rune Elvik. Jis atskleidė, kokias eismo saugumo priemones keliuose taiko norvegai ir ko galime iš jų pasimokyti.

Pasiekė trigubai geresnių rezultatų

Eismo saugumo programos įgyvendintojams pavyko sparčiau pajudėti užsibrėžto tikslo link. „Nuo „Vizija – nulis“ programos įgyvendinimo pradžios Norvegijos keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo trigubai ir vidutiniškai siekia 6 proc. mažėjimą per metus. Lyginant rezultatus iki programos pradžios, eismo įvykių skaičiaus mažėjimas per metus siekdavo vos 2,1 proc. Siekiant gerinti kelių eismo saugumo rodiklius, „Vizija – nulis“ buvo vienas iš prioritetinių politinių tikslų, o įgyvendinamą strategiją nuolat palaikė šalies vyriausybė, kuri pastaruoju metu skiria didelį dėmesį eismo saugumo gerinimui“, – teigė R. Elvik.

Jis atkreipė dėmesį, kad prie eismo saugumo gerinimo savo darbais prisideda ir specializuotų tyrimų centrų specialistų komandos, nes, jo nuomone, tik palaikymo iš vyriausybės nepakanka, o ir skiriamų lėšų taip pat niekada nebūna užtektinai.

Kalbėdamas apie gerėjančius rodiklius, R. Elvik pabrėžė, kad tai lėmė, jog eismo saugumo srityje veikla buvo vykdoma kryptingai ir nuosekliai. „Daugelyje šalies kelių atnaujintos ar pertvarkytos kelių konstrukcijos į saugesnes, apgalvotai naudojami apsauginiai atitvarai, taikomi greičio apribojimai, sumažintas greitis nuo 90 iki 80 ir nuo 80 iki 70 km/h avaringuose kelio ruožuose“, – pasakojo R. Elvik .

Saugumui padidinti pasitelks 33 priemones

Daugiau kaip 50 proc. sumažinti mirusių ir sužeistų žmonių skaičių eismo įvykių metu – tokį tikslą iki 2030 metų išsikėlusi Norvegija, siekianti ir toliau išlaikyti aukštą eismo saugumo lygį. Siekiant maksimalaus eismo saugumo įgyvendinimo, Norvegijoje norima pasitelkti 33 saugumo priemones: 7 infrastruktūrai gerinti, 17, susijusių su transporto priemonėmis ir 9 priemones, įtraukiant policijos pareigūnus.

„Nuoseklus saugumo priemonių, tokių kaip modernių greitkelių, kelių apšvietimo įrengimas, greičio kontrolės, sustiprinta policijos apsauga ir spartesnis automobilių parko atnaujinimas, vykdymas gali užtikrinti, kad iki 2030 m. Norvegijos keliuose žuvusių ar sunkiai sužeistų žmonių būtų ne daugiau nei 350“, – teigė Norvegijos transporto tyrimų centro specialistas.

Jis pažymi, kad iki šiol ne visuose Norvegijos keliuose įrengtas tinkamas apšvietimas, todėl planuojama sutvarkyti apšvietimą keliuose, apie 2000 sankryžų pertvarkyti į žiedines, atnaujinti apie 1000 pėsčiųjų perėjų, kurios yra nepakankamai saugios ir kelia grėsmę pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems. Ir toliau bus taikomi greičio apribojimai nuo 80 iki 70 km/h, keliuose, kuriuose galima didžiausia nelaimių rizika.

Didins dėmesį pėstiesiems ir dviratininkams

Programa „Vizija – nulis“ kelių saugumo problemas siūlo spręsti iš esmės. Įprastai tradicinėje keturšalėje sankryžoje eismas reguliuojamas kelio ženklais arba šviesoforo pagalba. „Įvykus avarijai, pasekmės turbūt bus sunki trauma ar net mirtis, nes kažkas visgi drįs pervažiuoti kelią net nesulėtinus greičio ar degant raudonam šviesoforo signalui. Tokias sankryžas pakeitus žiedinėmis, tikėtina, kad padaugės smulkių incidentų, nes eismas žiedu yra sudėtingesnis, tačiau eismo dalyvių patiriama žala bus gerokai mažesnė, nes žiede judėjimas vyksta lėčiau. Žinoma, žiedinės sankryžos nepanaikina eismo dalyvių atsakomybės, tačiau tikrai sumažina sunkių eismo įvykių skaičių“, – įsitikinęs specialistas iš Norvegijos.

Norvegija siekia ne tik transporto priemonių saugumo keliuose, bet skiria dėmesį pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui keliuose sustiprinti. Oslo skubiosios medicinos klinikos atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis pėsčiųjų ir dviratininkų sužeidžiami vykstančio eismo metu.

„Daugelis nelaimingų atsitikimų nutinka žiemos metu. Įvertinus pėsčiųjų ar dviratininkų patiriamus sužalojimus, nustatyta, kad jų galima išvengti gerinant ne tik kelių priežiūrą žiemą, bet skiriant dėmesį ir tinkamam kelių apšvietimui bet kuriuo paros metu. Sunku įvertinti, kiek procentų bus sumažintas pėsčiųjų ir dviratininkų eismo įvykių skaičius, tačiau tikėtina, kad pėsčiųjų traumų sumažėtų apie 23-30, o dviratininkų sužalojimų skaičius mažės apie 5–10 procentų“, – prognozes atskleidžia R. Elvik.

Ir Lietuva sieks nulinės vizijos

Vilniuje vykusioje tarptautinėje saugaus eismo konferencijoje, organizuotoje VGTU drauge su Lietuvos ir Švedijos akademija kalbėta ir apie situaciją Lietuvoje, kur pakankamai sėkmingai įgyvendinamos iš Skandinavijos šalių perimtos eismo saugumo gerinimo priemonės. Pastaraisiais metais tiek užmiesčio keliuose, tiek miestų gatvėse įrengtos skirtingų tipų žiedinės sankryžos, įvairūs greičio mažinimo ir matomumą gerinantys elementai, rekonstruojamos nesaugios pėsčiųjų perėjos.

Be kelių infrastruktūros gerinimo didelis dėmesys skiriamas ir transporto priemonių techninės būklės kontrolei, užtikrinant jų dalyvavimo viešame eisme saugumą. Vis daugiau eismo organizavimo ir kontrolės srityje naudojama intelektinių transporto sistemų: vykdoma transporto priemonių kontrolė, nuskaitant jų valstybinius numerius, mobiliosiose programėlėse teikiama informacija apie meteorologines sąlygas bei kelių būklę ar eismo spūstis, diegiami sektoriniai greičio matuokliai.

Taip pat šalyje ir toliau bus diegiamas inžinerinės eismo saugumo gerinimo priemonės, intensyviai atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, vykdoma švietėjiška veikla bei atšvaitų dalinimo akcijos, skatinamas transporto parko amžiaus mažėjimas ir viešojo transporto bei dviračių naudojimas.

Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
M. Skuodis su Vidurio Europos ir Baltijos šalių kolegomis Prahoje tarsis dėl strateginių transporto jungčių finansavimo ir plėtros

M. Skuodis su Vidurio Europos ir Baltijos šalių kolegomis Prahoje tarsis dėl strateginių transporto jungčių finansavimo ir plėtros

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį vyksta į Prahą, kur su Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto ministrais tarsis dėl bendrų transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo. Siekdami toliau gerinti viso regiono susisiekimą ir stiprinti karinio mobilumo jungtis, ministrai ketina pasirašyti bendrą deklaraciją dėl strateginių transporto jungčių plėtros ir finansavimo. Višegrado šalių grupei šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos organizuojamame […]


Mr Skuodis to discuss financing and development of strategic transport links with Central European and Baltic colleagues in Prague

Mr Skuodis to discuss financing and development of strategic transport links with Central European and Baltic colleagues in Prague

Lithuanian Minister of Transport and Communications, Marius Skuodis, is travelling to Prague on Thursday to discuss the implementation of joint transport infrastructure projects with the transport ministers of Central Europe and the Baltic States. In order to further improve connectivity across the region and strengthen military mobility links, the ministers intend to sign a joint […]


Logistikos valdymo sistema Cargo Stream žengia į priekį su dirbtinio intelekto sprendimais: automatizacijos lygis pasiekė 60-80%

Logistikos valdymo sistema Cargo Stream žengia į priekį su dirbtinio intelekto sprendimais: automatizacijos lygis pasiekė 60-80%

Lietuvoje sukurta ir naudojama visoje Europoje, logistikos valdymo sistema Cargo Stream sėkmingai įgyvendino dvejų metų trukmės projektą, skirtą dirbtinio intelekto (AI) technologijų integravimui į visus logistikos procesus. Rezultatai kalba patys už save – vidutinėms ir didelėms įmonėms pasiektas 60-80% automatizacijos lygis, kuris žymiai padidina veiklos efektyvumą ir pelningumą. Logistikos sektorius susiduria su daugybe iššūkių – […]


Minister Skuodis: Rail Baltica construction pace is unsatisfactory, the Board of LTG must manage investment risks

Minister Skuodis: Rail Baltica construction pace is unsatisfactory, the Board of LTG must manage investment risks

Lithuanian Minister of Transport and Communications Marius Skuodis says that the top management of Lietuvos Geležinkeliai (LTG) must find solutions to speed up the implementation of strategically important European gauge railway project Rail Baltica. As lack of progress poses the risk to lose part of the EU funds allocated for the project in Lithuania by […]


„Elektrum Drive“ ištestavo 50 elektromobilių modelių: išaiškėjo efektyviausi

„Elektrum Drive“ ištestavo 50 elektromobilių modelių: išaiškėjo efektyviausi

Lietuvoje daugėjant vairuotojų, persėdančių į elektra varomas transporto priemones, vienas aktualiausių klausimų – kokio gamintojo elektromobilį įsigyti. Siekdamas palengvinti pasirinkimą potencialiems pirkėjams, „Latvenergo“ grupei priklausantis „Elektrum Drive“ įvertino daugiau nei 50 Baltijos šalyse parduodamų elektromobilių modelių pagal jų efektyvumą mūsų klimato ir eismo sąlygomis. Bandomųjų važiavimų metu buvo gauti duomenys apie maksimalią pilnai įkrautų elektromobilių ridą, […]


Seimo nario B. Matelio pranešimas: „Pajūrio ekspreso“ nori ir Aukštaitijos gyventojai“

Seimo nario B. Matelio pranešimas: „Pajūrio ekspreso“ nori ir Aukštaitijos gyventojai“

2024 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Bronislovas Matelis kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu atlikti kaštų ir naudos analizę bei įvertinti viešąjį interesą sujungti geležinkelio maršrutu Vakarų Lietuvos regioną su Šiaurės Rytų regionu. Pasak Seimo nario, Panevėžio miesto gyventojai labai pasigenda galimybės nuvykti tiesioginiu […]