Vilniuje susiformavo specifinė vairavimo kultūra, kuri ne juokais trikdo miesto svečius ir naujokus. Staigus, greitas manevravimas nerodant posūkių – sostinės vairuotojų kasdienybė, todėl jie patys pripažįsta gana tolerantiškai žiūrintys į tokį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Vilniaus vairuotojai dėl nerodomų posūkių pykti nelinkę
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad Vilniaus transporto sistemos intensyvumo keliamos problemos praktikoje netruko pavirsti nerašytomis taisyklėmis.
„Panašu, kad sostinėje susiformavo specifinė vairavimo kultūra. Skubama, važiuojama pakankamai chaotiškai ir apie tai nesivarginama perspėti kitų eismo dalyvių. Mieste daug reguliuojamų sankryžų, prieš metus pakeistas ženklinimas pagrindiniuose žieduose. Pastebiu, kad posūkio svirtelė paprastai naudojama tik tada, kai iš tiesų norima informuoti apie potencialiai pavojingą ar sunkiai nuspėjamą manevrą. Tai, kad vilniečiai labiau nei kitų miestų gyventojai pripranta prie posūkio nerodymo, yra prastas signalas, nes dingsta vienas svarbiausių tarpusavio komunikacijos elementų“, – aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Jo teigimu, prigijus tokiam pavojingam įpročiui, drauge su vairuotojais jis persikelia ne tik į kitas Lietuvos vietoves ar užsienio šalis, bet ir atvykusiems į sostinę joje vyraujanti eismo kultūra neretai tampa tikru iššūkiu.
Apklausos duomenimis, labiausiai posūkių nerodymo netoleruoja regionų gyventojai (70,8 proc.), nedaug nuo jų atsilieka Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys (66,1 proc.) bei kiti miestai (68,3 proc.). O štai Vilniuje tokią problemą įžvelgia ir stresą dėl jos patiria mažiausia dalis – 47,2 proc. vairuotojų.
Bendrai Lietuvoje netolerancija posūkių ignoravimui siekia 64,4 proc.
Pėstieji – irgi Vilniaus problema
Vilniaus ir kitų gyvenviečių vairuotojų nuomonės išsiskyrė ir vertinant reakciją į pėsčiųjų elgesį. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji erzina net 69,8 proc. vilniečių, nors likusioje šalyje kaip problemą tai įvardijo 54 proc. vairuotojų.
„Vilniuje vairuotojai daugiausiai laiko visoje šalyje praleidžia spūstyse, kurios susiformuoja ne tik piko metu ryte ir vakare, bet ir dėl nepalankių oro sąlygų, didesnių ar mažesnių avarijų, kelio remonto darbų. Skubama judėti, kai tik yra galimybė, staigiai manevruojama, o tai ypač sustiprina nepakantumą atsirandantiems net menkiausiems trikdžiams. Be to, Vilniuje dėl paties miesto dydžio yra sąlyginai daug perėjų, kurios kerta važiuojamąją dalį, o tai lemia būtinybę dažniau mažinti greitį dėl gatvę pereiti norinčio žmogaus ar prevenciškai“, – teigia A. Žiukelis.
Jo nuomone, ir pėstieji turėtų daugiau galvoti, ar netaps netikėtumu vairuotojams, ar yra gerai matomi, ypač, jei perėja nėra specialiai apšviesta.
„Neramina tendencija, kad pėstieji perėjoje neretai praranda budrumą, elgiasi taip lyg tai būtų jiems priklausanti teritorija, kurioje nereikia laikytis saugaus elgesio taisyklių. Į perėją žengiama drąsiai, net neapsidairius ar aplink nėra transporto priemonių. Itin pavojinga situacija, į kurią pėstieji neatsižvelgia, – žengimas į perėją iš už autobuso ar kitos transporto priemonės. Tokiu atveju būti pastebėtam labai sudėtinga ir visgi įsitikinti, kad į važiuojamąją dalį žengti saugu, yra pėsčiojo atsakomybė“,  – dažniausias pėsčiųjų klaidas vardina BTA ekspertas.
Regionuose gestais pykstamasi mažiau
Regionų gyventojai mažiau už miestiečius jaudinasi dėl neatsakingų pėsčiųjų, kitus automobilius užstatančių vairuotojų ar tų eismo dalyvių, kurie nepasitenkinimą reiškia gestais bei žodžiais.
„Pastarasis faktorius eismo kultūros skirtumus atspindi bene labiausiai – jei miestuose kas trečias vairuotojas (31,2 proc.) patiria stresą dėl rodomų gestų, tai regionuose –  vos kas penktas (21,9 proc.). Tiesiog regionuose žmonės daugiau bendrauja, geriau vienas kitą pažįsta, o kelti balsą ar nepagarbiais gestais rodyti nepasitenkinimą kad ir iš matymo pažįstamam žmogui yra kur kas sunkiau. Užtat miestuose, kuriuose daugelis vairuotojų vienas kitą mato galbūt pirmą ir paskutinį kartą, gyvenimo tempas skubus, o eismas intensyvus – toks nepagarbus elgesys yra dažnesnis“, – teigia BTA ekspertas.
Tyrimą, kurio metu apklausti 1005 žmonės, birželio 2–10 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, draudimo bendrovės BTA užsakymu.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”