Duomenų teikimo auditas: nustatyta milijoninė žala įmonei ir valstybei

Duomenų teikimo auditas: nustatyta milijoninė žala įmonei ir valstybei

Iki šiol Registrų centro taikyta duomenų teikimo praktika įmonei ir valstybei kainavo milijonus negautų pajamų, o pats duomenų teikimo procesas nebuvo aiškiai reglamentuotas ir tinkamai kontroliuotas. Tokias išvadas pateikia Susisiekimo ministerijos atliktas duomenų teikimo auditas.

 

Jo metu išanalizuota duomenų teikimo praktika įmonėje nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio, teikiant Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų duomenis pagal tuo metu sudarytas sutartis.

„Šiandien galime patvirtinti, kad daug diskusijų visuomenėje sukėlusios pirminės išvados ir nuogąstavimai dėl duomenų teikimo išskirtinėmis sąlygomis pasitvirtino. Auditas nustatė konkrečią Registrų centrui dėl neteisėtų veiksmų padarytą žalą. Matant audito rezultatus tenka konstatuoti, kad buvusi įmonės vadovybė su valstybės, mūsų visų duomenimis leido sau elgtis kaip su privačia nuosavybe“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

 

Audito metu nustatyta, kad kelios įmonės nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų rugsėjo iš Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų gavo duomenų, kurių vertė pagal valstybėje galiojančius įkainius siekia 330 mln. Eur. Tačiau už juos sumokėta vos 740 tūkst. Eur, arba 0,22 proc. jų vertės. Ignoruojant tuo metu valstybėje nustatytus duomenų teikimo įkainius, sudarius išskirtines sąlygas, buvo teikiamas nekontroliuojamas duomenų srautas.

„Nereglamentuotos duomenų teikimo procedūros, nepaskirti atsakingi asmenys, kontrolės stoka, sutarčių rengimo, pasirašymo ir vykdymo kontrolės tvarkų nebuvimas – dabar sunku įsivaizduoti, kaip galėjo būti praktikuojamas ir toleruojamas toks elgesys su valstybės ištekliais. Siekiant užkirsti kelią ydingai praktikai nedelsiant ėmėmės veiksmų, kad būtų užkamšytos nuo senų laikų paliktos spragos ir nustatytos aiškios duomenų teikimo tvarkos. Be to, dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį mūsų iniciatyva dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam jau pateikta ir ši audito surinkta informacija“, – sako Registrų centro direktorius Saulius Urbanavičius.

 

Auditas parodė, kad dėl netinkamos sudarytų sutarčių priežiūros, laiku nepakeistų jose numatytų duomenų teikimo įkainių ir neužtikrintos sutarčių kontrolės Registrų centrui buvo padaryta beveik 1,3 mln. Eur žala, kurią sudaro negautos pajamos už registrų duomenų teikimą. Dėl šias funkcijas vykdžiusių asmenų atsakomybės pateikti civiliniai ieškiniai ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai.

Didžiąją dalį audito metu nustatytų trūkumų sutarčių sudarymo, administravimo ir kontrolės procesuose Registrų centras jau pašalino. Taip pat iki praėjusių metų pabaigos abipusėmis pastangomis pakeistos visos ydingomis pripažintos sutartys su duomenų gavėjais. Registrų centras artimiausiu metu papildomai ketina kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad būtų papildomai įvertintas iki šiol iš Registrų centro paimtų duomenų turinys ir saugumas.

Šiuo metu Registrų centras ruošia naują paslaugų kainodarą, kuri bus orientuojama į duomenų teikimo būdus (popierinis, elektroninis, duomenų perdavimas iš sistemos į sistemą), pagal tai bus nustatyti atitinkami šių paslaugų įkainiai. Siekiama, kad tai sumažintų teikiamų duomenų kainą, ypač perduodant duomenis skaitmeniniu būdu.

Specialiųjų tyrimų tarnyba tęsia 2018 m. rugsėjį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, sudarant išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti registrų duomenis.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
Camper Oruga K200157 Black 014 38
 
Converse Chuck Taylor All Star Hi White/White 36,5
 
Camper Imar Copa K200929 White Natural 36
 
Vagabond Anni 4937-001 Black 37
 
Crocs™ Funlab Unicorn Charm Sandal Kids Lavender 28

Rekomenduojame

Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketas iš Lietuvos vežėjų atims didelę dalį Europoje vežamų krovinių

Mobilumo paketo įsigaliojimui besiruošiantis Lietuvos transporto ir logistikos verslas atkreipia dėmesį, kad be kitų diskriminuojančių nuostatų, lieka neišspręstas klausimas, kaip šio dokumento reikalavimai bus taikomi trečiųjų šalių vežėjams. Baiminamasi, kad dėl tokios situacijos ES vežėjai susidurs su iškreipta konkurencija, o Rusijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių vežėjai perims didelę dalį Lietuvos vežėjų krovinių Bendrijoje. Pasak […]

Dar daugiau lėšų skiriama gyvenviečių kelių asfaltavimui

Dar daugiau lėšų skiriama gyvenviečių kelių asfaltavimui

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu 34,7 mln. eurų skirta gyvenviečių infrastruktūrai gerinti. Dar šiais metais įvairių Lietuvos rajonų gyvenviečių gatvės bei gyvenvietes jungiantys keliai su žvyro danga bus išasfaltuoti.  Antruoju lėšų skirstymo etapu prioritetas teikiamas tiems kelių objektams, kurie atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir kurių viešieji pirkimai darbams įsigyti planuojami baigti iki šių metų liepos […]

J. Narkevič: Lietuva sieks turėti virtualų oro vežėją

J. Narkevič: Lietuva sieks turėti virtualų oro vežėją

Siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei steigti nacionalinį oro vežėją – virtualią oro bendrovę. Tai leistų lanksčiau reaguoti į naujus Lietuvos oro susisiekimo poreikius, nepriklausant nuo nuolat kintančios užsienio oro vežėjų strategijos. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič teigimu, tai ypač aktualu atkuriant oro susisiekimo rinką po COVID-19 pandemijos, kadangi jos pasekmės oro […]

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus

Susisiekimo ministerija: įsisenėjusios LAKD problemos tęsiasi metų metus

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.  Vidaus audito metu buvo vertintas LAKD 2016–2019 m. projektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos fondų lėšų, vykdymo efektyvumas, […]