Iki šiol Registrų centro taikyta duomenų teikimo praktika įmonei ir valstybei kainavo milijonus negautų pajamų, o pats duomenų teikimo procesas nebuvo aiškiai reglamentuotas ir tinkamai kontroliuotas. Tokias išvadas pateikia Susisiekimo ministerijos atliktas duomenų teikimo auditas.
Jo metu išanalizuota duomenų teikimo praktika įmonėje nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. rugpjūčio, teikiant Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų duomenis pagal tuo metu sudarytas sutartis.
„Šiandien galime patvirtinti, kad daug diskusijų visuomenėje sukėlusios pirminės išvados ir nuogąstavimai dėl duomenų teikimo išskirtinėmis sąlygomis pasitvirtino. Auditas nustatė konkrečią Registrų centrui dėl neteisėtų veiksmų padarytą žalą. Matant audito rezultatus tenka konstatuoti, kad buvusi įmonės vadovybė su valstybės, mūsų visų duomenimis leido sau elgtis kaip su privačia nuosavybe“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Audito metu nustatyta, kad kelios įmonės nuo 2016 metų sausio iki 2018 metų rugsėjo iš Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir Hipotekos ir turto areštų informacinių sistemų gavo duomenų, kurių vertė pagal valstybėje galiojančius įkainius siekia 330 mln. Eur. Tačiau už juos sumokėta vos 740 tūkst. Eur, arba 0,22 proc. jų vertės. Ignoruojant tuo metu valstybėje nustatytus duomenų teikimo įkainius, sudarius išskirtines sąlygas, buvo teikiamas nekontroliuojamas duomenų srautas.
„Nereglamentuotos duomenų teikimo procedūros, nepaskirti atsakingi asmenys, kontrolės stoka, sutarčių rengimo, pasirašymo ir vykdymo kontrolės tvarkų nebuvimas – dabar sunku įsivaizduoti, kaip galėjo būti praktikuojamas ir toleruojamas toks elgesys su valstybės ištekliais. Siekiant užkirsti kelią ydingai praktikai nedelsiant ėmėmės veiksmų, kad būtų užkamšytos nuo senų laikų paliktos spragos ir nustatytos aiškios duomenų teikimo tvarkos. Be to, dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį mūsų iniciatyva dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam jau pateikta ir ši audito surinkta informacija“, – sako Registrų centro direktorius Saulius Urbanavičius.
Auditas parodė, kad dėl netinkamos sudarytų sutarčių priežiūros, laiku nepakeistų jose numatytų duomenų teikimo įkainių ir neužtikrintos sutarčių kontrolės Registrų centrui buvo padaryta beveik 1,3 mln. Eur žala, kurią sudaro negautos pajamos už registrų duomenų teikimą. Dėl šias funkcijas vykdžiusių asmenų atsakomybės pateikti civiliniai ieškiniai ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai.
Didžiąją dalį audito metu nustatytų trūkumų sutarčių sudarymo, administravimo ir kontrolės procesuose Registrų centras jau pašalino. Taip pat iki praėjusių metų pabaigos abipusėmis pastangomis pakeistos visos ydingomis pripažintos sutartys su duomenų gavėjais. Registrų centras artimiausiu metu papildomai ketina kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad būtų papildomai įvertintas iki šiol iš Registrų centro paimtų duomenų turinys ir saugumas.
Šiuo metu Registrų centras ruošia naują paslaugų kainodarą, kuri bus orientuojama į duomenų teikimo būdus (popierinis, elektroninis, duomenų perdavimas iš sistemos į sistemą), pagal tai bus nustatyti atitinkami šių paslaugų įkainiai. Siekiama, kad tai sumažintų teikiamų duomenų kainą, ypač perduodant duomenis skaitmeniniu būdu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba tęsia 2018 m. rugsėjį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, sudarant išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti registrų duomenis.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
Šeštadienį (sausio 11 d.) Vilniaus oro uoste organizuojamas istorinis renginys – masinis naujojo išvykimo terminalo testavimas. Atlikti testavimą per rekordiškai trumpą laiką dar lapkritį užsiregistravo per 1 000 savanorių. Atvykę į naująjį oro uosto išvykimo terminalą testuotojai pasijaus tarsi tikri šešių skrydžių keleiviai ir padės Lietuvos oro uostų komandoms nustatyti, kaip pasiruošta terminalo atidarymui, numatytam […]
Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą (ĮV), o ne pagal darbo sutartį. Tai, anot specialistų, darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. „Skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga“, – teigia Vilniaus universiteto […]
Ryga. Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ toliau plečia savo mokymų infrastruktūrą – „airBaltic“ mokymų centre Rygoje (Latvija) įrengtas antrasis „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorius. Šis modernus papildymas gerokai padidins oro linijų bendrovės galimybes mokyti ir palaikyti vis didėjančios pilotų komandos kvalifikaciją, taip pat padės augančiam „Airbus“ orlaivių parkui ir nuolatinei „airBaltic“ pilotų akademijos […]
Kaip skelbia sinoptikai, šiandien popiet numatomas pavojingas meteorologinis reiškinys – lijundra ir plikledis. Šiuos pavojingus reiškinius indikuoja ir AB „Kelių priežiūra“ pasitelkiamos sprendimų paramos sistemos. Kelininkai praneša, kad jų mechanizmai nenutrūkstamai tęsia darbus – valstybinės reikšmės keliuose vykdomas sniego ir ledo šalinimas, barstymas arba tirpalo purškimas dar prieš prognozuojamą slidumo susidarymą. 1-ojo kelių priežiūros lygio […]
Pernai Lietuvos oro uostų (LTOU) pasiektas aptarnautų keleivių rekordas (6,6 mln.) – tarpinė stotelė puoselėjant lyderystę Baltijos regione ir toliau vykdant strateginę plėtrą. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti bendrovė šiemet numato įgyvendinti esminius projektus, kurie ateityje leis kokybiškai aptarnauti iki 10 mln. keleivių per metus. Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą […]
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis džiaugiasi kelią besiskinančiais kelių infrastruktūros finansavimo tvarką keičiančiais įstatymų projektais. Ministro […]