Draudikai primena – kuo skiriasi Kasko ir Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas?

1

Draudikai primena – kuo skiriasi Kasko ir Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas?

Laikai, kai net ir smulkus eismo įvykis kainuodavo nemažai nervų ir laiko aiškinantis dėl žalos atlyginimo, jau praeityje. Šiandien šie klausimai daugeliu atvejų sklandžiai ir greitai išsprendžiami draudimo dėka. Tačiau draudimas draudimui nelygus, o dalis vairuotojų dar ne visuomet žino, kuo skiriasi Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimų rūšys. Apie jų ypatumus pasakoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.

Pociaus teigimu, vis dar pasitaiko, kad vairuotojai painiojasi tarp šių dviejų draudimo rūšių ar gerai nesupranta jų esmės. Ypač besidraudžiantys pirmą kartą dažnai suka galvas svarstydami, kuris draudimas jiems tinkamesnis.

„Nors turi nemažai panašumų, Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas ir Kasko skiriasi iš principo. Pirmuoju atveju draudžiama tik vairuotojo civilinė atsakomybė – t.y. atlyginama eismo įvykių, kurių kaltininkas yra pats draudėjas, metu tretiesiems asmenims padaryta žala. Paprastai tariant, sukėlus eismo įvykį, kitoms transporto priemonėms padarytą žalą atlygina kaltininko draudimo bendrovė. Kadangi toks draudimas yra privalomas, jis gerokai palengvina eismo dalyvių gyvenimą – nukentėjusiems atlyginama žala, o kaltininkui tik reikia turėti draudimą. Jei eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės ir eismo įvykio dalyviai sutaria kas už įvykį yra atsakingas, vairuotojams tereikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o draudimo bendrovė pasirūpina nukentėjusiojo žalos atlyginimu“, – sako R. Pocius.

Kasko draudimo principas kiek kitoks. R. Pociaus teigimu, šio draudimo objektas yra pats automobilis, kuris apdraudžiamas nuo pasirinktų rizikų. Todėl į Kasko draudimo sutartį įtraukus, pavyzdžiui, apsaugą nuo gamtos jėgų, bus atlyginama ir krušos ar stipraus vėjo automobiliui padaryta žala.

„Kasko draudimo apimtis yra platesnė – į ją galima įtraukti tiek su eismo įvykiais, tiek su vagystėmis, vandalizmu, gamtos jėgomis, ugnimi ar techninės pagalbos poreikiu susijusias rizikas. Automobiliui padaryta žala šiuo atveju atlyginama nepriklausomai nuo to, kas yra eismo įvykio kaltininkas, o taip pat apima ir kitas draudėjui aktualias rizikas. Paprastas pavyzdys – jei automobilis apgadinamas užvažiavus ant bortelio ar kliudžius garažo vartus – tokios žalos Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas nedengia ir savo automobilį tektų remontuoti pačiam. Tačiau, apsidraudus Kasko draudimu, tokia žala būtų atlyginama. Automobilio vagystės atveju taip pat galioja Kasko draudimo apsauga“, – sako R. Pocius.

Draudikų atstovas pažymi, kad kai kuriais atvejais automobilį apdrausti būtent Kasko draudimu gali būti privalu. Pavyzdžiui, toks reikalavimas galioja perkant automobilį lizingu. Tačiau, R. Pociaus teigimu, vis daugiau automobilių savininkų šį draudimą renkasi savanoriškai, nes vairuotojai vis labiau linkę apsaugoti savo automobilį ir turėti finansinį užtikrintumą nelaimės atveju.

„Dar vienas dalykas, kurį reikėtų žinoti apie Kasko draudimą yra tas, kad pagal jį atlyginant draudžiamųjų įvykių metu patirtą žalą taikoma sutartyje numatyto dydžio besąlyginė išskaita arba kitaip – franšizė. Sudarant Kasko draudimo sutartį paprastai galima rinktis franšizės dydį. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo bendrovė atlygina franšizės sumą viršijančią nuostolių dalį“, – sako R. Pocius.

Pocius pažymi, kad tiek Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, tiek Kasko draudimas padeda vairuotojams išvengti finansinių nuostolių ir sumažina rūpesčių dėl žalos išieškojimo. Visgi tokia apsauga neturėtų būti priežastis prie vairo pernelyg atsipalaiduoti ir vairuoti neatsakingai. Maža to, abiejų draudimų sutartys numato išimtis, kada patirta žala nėra atlyginama. Jos apima vairavimą apsvaigus, chuliganiškus veiksmus prie vairo ir kitus atvejus, kuomet atsakomybę turi prisiimti pats vairuotojas.

ERGO Baltijos šalyse 

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]