Draudikai pataria: kad kelionė dviračiu ar elektriniu paspirtuku nesibaigtų ligoninėje

Šylant orams ir švelnėjant karantino sąlygoms, gatvėse ir keliuose pastebimai padaugėjo dviračių bei elektrinių paspirtukų. Vis dėlto ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šių ekologiškų transporto priemonių populiarėjimą lydi rūpestis dėl sparčiai augančio jų naudotojų traumų skaičiaus. Dviratininkai dažniausiai nukenčia dėl susidūrimų su automobiliais, o elektrinių paspirtukų naudotojai – griūdami.

Savo sveikata besirūpinančių, sveikesnį gyvenimo būdą propaguojančių žmonių vis daugėja. Jie dažniau renkasi sveiką mitybą, taršius automobilius keičia į ekologiškesnį transportą, į darbus vyksta dviračiais ar paspirtukais. Visgi elektriniams paspirtukams išgyvenant bumą, kai kuriose šalyse dėl pavojaus pėstiesiems jų eismas imtas riboti, kai kur – visai uždraustas.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2019 m. motorinių dviračių ir šiai kategorijai priskiriamų elektrinių paspirtukų vairuotojai sudarė 2 proc. visų eismo įvykiuose sužeistų ar žuvusių žmonių. Savo ruožtu eismo įvykių metu buvo sužeista 315 dviratininkų, šis skaičius didėja trečius metus iš eilės.

Važiuojant dviračiu svarbu išlikti budriems

Labiausiai dviratininkai nukenčia susidūrimo su motorine transporto priemone metu, pabrėžia BTA draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. „Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, net 83 proc. dviratininkų žūčių fiksuojama pakliuvus po automobilio ratais, ne išimtis yra ir Lietuva. Šis skaičius galėtų būti mažesnis, jei kelyje atidesni, atsakingesni ir budresni būtų ne tik automobilių vairuotojai, bet ir patys dviratininkai“, – sako draudimo ekspertas.

Susiruošusiems po šaltojo sezono pertraukos išriedėti į gatves A. Žiukelis primena pagrindines saugaus važiavimo dviračiu taisykles: pasirūpinti veikiančiais šviesos šaltiniais dviračio priekyje ir gale, važiuojant vilkėti liemenę, rankos signalais laiku įspėti kitus eismo dalyvius apie ketinimą keisti kryptį, prireikus naudotis garsiniu signalu. Kelių eismo taisyklėse suaugusiems rekomenduojami šalmai, o iki 18 m. – jie būtini. Dalies žūčių kelyje būtų galima išvengti, jei dviratininkai dėvėtų šalmus.

„Patartina važiuoti atokiau ir nuo stovinčių automobilių, nes netikėtai atidarius dureles šios gali dviratininką nublokšti ant žemės. Besistengdamas paskutinę akimirką durelių išvengti dviratininkas gali impulsyviai „mestis“ į kairę ir pakliūti po važiuojančio automobilio ratais“, – įspėja A. Žiukelis.

Važiavimas be šalmo lemia galvos traumas

Pastebima, kad elektrinių paspirtukų naudotojų traumos dažnai būna sunkesnės už patiriamas dviratininkų. 2019 m. Austrijos ligoninėse buvo gydoma daugiau nei tūkstantis važiuojant elektriniais paspirtukais rimtas traumas patyrusių žmonių. Danijoje elektrinių paspirtukų naudotojai galvos traumas patiria aštuonis kartus dažniau nei dviratininkai.

„Dar ne visi pakankamai įsisąmonino, kad važiuojant elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiu, verta užsidėti šalmą. Ir ne todėl, kad to reikalautų taisyklės, bet dėl savo pačių saugumo. Pernai Briuselyje atliktas tyrimas parodė, kad šalmus dėvi 47 proc. nuosavais elektriniais paspirtukais važiuojančių žmonių, ir tik 7 proc. tų, kurie naudojasi elektrinių paspirtukų dalinimosi paslauga“, – pavyzdžiais dalinasi A. Žiukelis.

Specialistas primena, kad elektriniu paspirtuku galima važiuoti dviračių takais ir juostomis, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelyje nėra kitos galimybės, elektriniais paspirtukais leidžiama važiuoti važiuojamosios dalies dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto, dėvint liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar šaligatviu elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ir kelti pavojaus. „Tačiau dažnai matome, kad elektriniai paspirtukai pavojingai manevruoja šaligatviais tarp pėsčiųjų, net nepristabdydami pervažiuoja pėsčiųjų perėjas. Liemenes ar šalmus dėvinčių yra vienetai. Todėl patarčiau nepamiršti, kad elektrinis paspirtukas yra ne stiliaus detalė, o transporto priemonė, ir važiuojantys juo turėtų būti atidūs, saugoti save ir kitus bei nepamiršti, kad gatvėse jie ne vieni“, – pataria A. Žiukelis.

Apie BTA:               

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Saulė Bakšė, UAB „Idea Prima”