Dovilė Aukštuolytė. Laukiamas ES Teisingumo Teismo sprendimas – galimas žingsnis link mažesnės naštos importuotojams ir skaidresnės muitinės veiklos

1

Dovilė Aukštuolytė. Laukiamas ES Teisingumo Teismo sprendimas – galimas žingsnis link mažesnės naštos importuotojams ir skaidresnės muitinės veiklos

Lietuvoje nekantriai laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo dėl to, ar nustatant importuojamų prekių sandorio vertę Bendrijos muitinės kodeksas leidžia muitinei lyginti šias prekes su kitomis tokiu pačiu TARIC kodu klasifikuojamomis, bet nepanašiomis prekėmis. Sprendimas labai svarbus visiems importuotojams.

Išvadą šiuo klausimu praėjusią savaitę paskelbė ESTT generalinis advokatas Nicholas Emiliou, pateikdamas nuomonę, jog bendro prekėms TARIC kodo gali pakakti, jeigu nežinomos jokios kitos atitinkamų prekių savybės.

Generalinio advokato išvada ESTT nesaisto ir neįpareigoja, todėl galutinę poziciją pateiks ESTT.

Nustatant vertę lygintos nepanašios prekės

Dėl prejudicinio sprendimo nagrinėjamoje byloje į ESTT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Byla šalies administraciniuose teismuose pradėta nagrinėti dar 2013 m., kuomet Vilniaus teritorinė muitinė atliko vienos bendrovės veiklos patikrinimą, susijusį su prekių importu, ir nepripažino deklaruotos prekių sandorio vertės bei perskaičiavo importo mokesčius.

Importuotų prekių muitinę vertę muitinė nustatė naudodama Prekių muitinio įvertinimo informacinės sistemos (PREMI) duomenų bazėje esančius duomenis apie kito importuotojo deklaruotas tokio paties pavadinimo, tokio paties TARIC kodo, tos pačios kilmės šalies, tačiau nepanašias importuotas prekes.

Bendrovė užginčijo muitinės sprendimus, siekdama įrodyti, kad jos prekes sulyginus su panašiomis prekėmis, jokių kainų skirtumų nebūtų atsiradę ir muitinė nebūtų galėjusi perskaičiuoti didesnių importo mokesčių.

ESTT pateiktas išaiškinimas bus aktualus ne tik konkrečiai bylą pradėjusiai bendrovei, bet ir visiems Lietuvos bei ES importuotojams, nes įneš aiškumo dėl nepanašių, tačiau vienodu TARIC kodu  klasifikuotų prekių lyginimo prekių muitinei vertei nustatyti. Prekių sandorio vertė tiesiogiai lemia importo mokesčius, todėl importuotojams labai svarbus aiškumas ir skaidrumas muitinės patikrinimų metu, kai suabejojama importuotojų deklaruotomis vertėmis.

Kokių pokyčių galėtų tikėtis importuotojai?

Šiuo metu muitinė, nustatydama prekių muitinę vertę, apsiriboja jų verčių palyginimu su PREMI duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Tokiu atveju neįvertinami duomenys, sukaupti Bendrijoje. Tai reiškia, kad jei konkrečių prekių importų Lietuvoje mažai, o į europinius neatsižvelgiama, tai gali lemti neigiamas pasekmes importuotojui tokiu atveju, kai į Lietuvą importuotos prekės aukštomis kainomis, kurios ženkliai skiriasi nuo Europos importuotojų kainų.

Generalinis advokatas išvadoje nurodė, kad būtų buvę geriau išnagrinėti visos Sąjungos duomenis, susijusius su prekių importu tam tikru laikotarpiu. Platesnės apimties duomenų analizė suteiktų importuotojams daugiau tikrumo ir saugumo, leistų išvengti klaidų tais atvejais, kai vos keli importai Lietuvoje nesuteikia reprezentatyvių duomenų.

Iš muitinės turėtų būti reikalaujama išsamesnio tyrimo ir papildomų veiksmų – muitinė patikrinimų metu privalėtų surinkti duomenis apie palyginamąsias prekes, kurie leistų nustatyti tų prekių charakteristikas, sudėtines medžiagas, funkcijų tapatumą, komercinį pakeičiamumą ir panašiai. Importuotojams tokia aiški ir reglamentuota tvarka padėtų sumažinti biurokratinę naštą, lengviau apginti savo poziciją ginčo atveju, suteiktų daugiau tikrumo ir saugumo.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima“

Rekomenduojame

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Dviračių gatvės Lietuvos miestuose: eismo organizavimas palankesnis ne automobiliams, bet dviratininkams

Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Vilniuje pristatyta nauja gatvė

Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė.  Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki.  „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Moterų jūrininkių dienos proga „Stena Line“ praneša apie pirmąją laivo kapitonę

Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Volkswagen“ ir „Audi“ pirmojo 2022-ųjų trečdalio rezultatai: nors iššūkių nemažėja, rinka pamažu atsigauna

„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]