Nors didžiuosiuose miestuose eismas paprastai gerokai suintensyvėja rugsėjo pradžioje, tačiau, draudikų teigimu, šiemet pirmųjų spūsčių požymiai pastebimi jau rugpjūtį. Prie įprastų kamščius sukeliančių veiksnių prisideda ir intensyvūs kelio remonto darbai bei pasikeitęs eismo reguliavimas svarbiose transporto arterijose. Draudikai savo ruožtu siūlo ne tik nusiteikti rudeniniams kamščiams bei padidėjusiam chaosui kelyje, bet ir pamėginti iš anksto užsitikrinti, kad atėjus rugsėjui laiko kamščiuose praleistumėte mažiau.

Pirmieji spūsčių ženklai – jau rugpjūtį

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad pirmieji spūsčių ženklai ima ryškėti jau rugpjūtį.

„Šiemet didžiųjų miestų gyventojai net ir vasarą nuo transporto spūsčių atsikvėpė tik iš dalies. Svarbios eismo arterijos buvo ir tebėra intensyviai remontuojamos, tad net ir transporto srautams sumažėjus kamščiuose pastovėti vis tiek teko. O štai rugpjūtį jau jaučiamas natūralus eismo pagyvėjimas – į miestus atvyksta studentai, prieš mokslo metų pradžią mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai pradeda didįjį apsipirkimo maratoną, veža vaikus į poliklinikas. Užsitęsę kelių eismo darbai bei dideli karščiai situacijos tikrai nepagerina“, – pagrindines kamščių priežastis vardija A. Žiukelis. 

Pasak jo, išsiblaškymas bei atsipalaidavimas prie vairo, tampa ne tik kamščių, bet  ir smulkių, tačiau skaudžių nelaimių priežastimi.

„Vasarą eismo įvykių pobūdis keičiasi dėl natūralaus sezoniškumo, tam įtakos turi ir karščiai, ir didmiesčiuose pagausėję turistų srautai. Tad „persijungti“ į rudens vairavimo režimą siūloma jau rugpjūtį. Tai ypač aktualu jauniems, į naują miestą gyventi persikėlusiems vairuotojams, kuriems būtent dabar rekomenduojama išsibandyti patikimiausius maršrutus. Eismo senbuviams taip pat siūlyčiau neužsimiegoti ir nuolat stebėti pasikeitimus bei eismo reguliavimo naujoves. Tarkime, vadinamajame „pedagoginio“ žiede, pasižyminčiame itin intensyviu eismu, nuo rugpjūčio įsigalioja naujas ženklinimas“, – aiškina A. Žiukelis

Pats metas užsitikrinti, kad nestrigsite kamščiuose

Specialisto teigimu, rugpjūtis – tinkamiausias laikas iš anksto užsitikrinti, kad atėjus rugsėjui mažiau laiko praleisite kamščiuose.

„Suprantu, kad tokią galimybę turi ne visi, tačiau bent jau biurų darbuotojams patarčiau dabar pradėti tartis su darbdaviais dėl lankstesnio darbo grafiko rugsėjo mėnesiui. Nemažai darbuotojų, ypač dirbančių vien su kompiuteriu ar telefonu, tikrai galėtų bent dalį laiko dirbti iš namų arba susidaryti individualų darbo grafiką, kuris padėtų išvengti stovėjimo kamščiuose, o srautams susibalansavus ir chaosui keliuose nurimus galima grįžti ir prie įprastų darbo valandų“, – pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Pasak jo, automobilių, kuriais keliauja vos po vieną keleivį, skaičius didžiųjų šalies miestų gatvėse tikrai yra nepamatuotai didelis.

„Matome, kad situacija keičiasi labai pamažu – vis dar labai daug vairuotojų automobiliu naudojasi pavieniui, retai kooperuojasi su kolegomis, o ir ant dviračio ar į viešąjį transportą sėsti nesiryžta. Atrodo, kad įsigalėję stereotipai tokie stiprūs, jog dalis žmonių net nepamėgina pasinaudoti gera ir punktualia viešojo transporto alternatyva, kuri dėl atskirų ir gerokai laisvesnių eismo juostų trumpiau stovi kamščiuose. Tad tikrai norisi paskatinti šią alternatyvą išmėginti, nes tie, kurie pasiryžta, paprastai būna maloniai nustebinti“, – pastebi A. Žiukelis.

Klaidos, sukeliančios kamščius

A. Žiukelio teigimu, pačių vairuotojų elgesys taip pat prisideda prie chaoso gatvėse bei kamščių. Paprastai siekiant „greičiau prašokti“ kamštį situacija tik pabloginama ir tai pasireiškia keturiais pagrindiniais manevrais.

„Pirmas patarimas ir taisyklė – neblokuokite sankryžų. Tai ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir vienas labiausiai spūstis miestuose didinančių veiksnių. Jokiu būdu nereiktų įvažiuoti sankryžą, jei nesate tikri, kad įveiksite ją nesustoję. Kai bandoma „prašokti“ sankryžą, o jos viduryje tenka sustoti taip užblokuojant eismą ko ne visomis kryptimis, kamščiai gretimose gatvėse iš karto ilgėja“, – perspėja specialistas.  

Dar vienas populiarus, judėjimo iliuziją sukeliantis, o iš tiesų tik kamščius didinantis veiksmas – „šokinėjimas“ tarp juostų.

„Turbūt visi yra susidūrę su transporto priemone, kuri kamštyje bando nuolat judėti – keisti eismo juostas, nuolat manevruoti. Nors tam „šokinėjančiam“ gal ir atrodo, kad viskas vyksta labai greitai, tačiau realiai toks elgesys kelis kartus padidina eismo įvykių rizika ir stabdo automobilių srautą. Be to, eksperimentais patvirtinta, jog taip elgiantis laiko nesutaupoma ir galiausiai visi susitinka prie to paties šviesoforo, o štai degalų sunaudojama kur kas daugiau“, – aiškina A. Žiukelis.  

Specialistas nerekomenduoja ir mėginti pergudrauti kitus eismo dalyvius trumpinant kelią ir „kertant kampus“ per kiemus, automobilių stovėjimo aikšteles.

„Toks manevras dažnai pakankamai nesaugus, o ir greičio požiūriu nebūtinai efektyvus. Mano pasiūlymas būtų daugiau dėmesio skirti greitam pajudėjimui prie reguliuojamų sankryžų. Pastebiu, kad visgi nemažai vairuotojų prie šviesoforų užsižiopso, laiku nepajuda ir taip stabdo eismą.  O juk dažnai važiuojant tuo pačiu maršrutu tikrai įmanoma įsiminti net ir šviesoforų veikimo ciklus, ir jau iš anksto pasiruošti įvažiavimui į sankryžą. Žinoma, būtina laikytis saugaus atstumo bei judėjimo greičio, tačiau dirbtinai stabdyti srautų piko metu tikrai nederėtų“, – pastebi BTA atstovas.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”