Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – pasaulinio lygio automobilių madas, technologijas ir tendencijas. Kaip pasakoja Norbe, per keturias parodos dienas jis nuėjo daugiau nei 100 kilometrų.

„Kiek teko domėtis, oficialus „SEMA Show“ dar 1967 m. vyko Los Andželo „Dodger Stadium“ stadione, tuomet jame dalyvavo vos 98 dalyviai ir apie 3 000 lankytojų, o šiandien tai – milžiniškas, šimtus tūkstančių automobilių pasaulio profesionalų kasmet sutraukiantis renginys, kuris tik patvirtina, kad automobilių kultūra Amerikoje – ne laikina mada, o gyvenimo būdas. Kai viską matai gyvai, supranti, kad tai ne šiaip paroda, o vieta, kur gimsta rytojaus tendencijos. Tą mastą, laisvę ir drąsą sunku nusakyti žodžiais“, – sako Norbe, pabrėždamas, jog būtent ši patirtis jam tapo ir didžiuliu įkvėpimo šaltiniu, iš kurio jis grįžo su naujomis idėjomis, mintimis ir motyvacija vieną dieną sukurti kažką bent šiek tiek panašaus, ką teko matyti gyvai parodoje.

Ne eilinė paroda, o automobilių kultūros epicentras

Nors apie „SEMA Show“ Norbe žinojo jau seniai – stebėjo per „YouTube“, domėjosi naujovėmis ir tendencijomis – gyvas apsilankymas viską apvertė aukštyn kojomis.

„Kai stebėdavau per ekraną, viskas atrodė vienaip, bet nuvykus ir pamačius gyvai – vaizdas pasikeičia keliskart. Tai ne šiaip paroda, o didžiausias automobilių pasaulio renginys planetoje“, – pasakoja jis.

Per keturias parodos dienas Norbe ten nuėjo daugiau nei 100 kilometrų. Pasak jo, „SEMA Show“ savo dydžiu prilygo dešimtims futbolo stadionų, kuriuose be perstojo judėjo minios automanų iš viso pasaulio. Salės visą laiką buvo pilnos žmonių, o minios judėjo tarp šimtų stendų, kuriuose buvo galima pamatyti, o su savininkų leidimu ir paliesti, pamatyti vidų įvairiausių projektų, kurių vertė siekė net iki kelių milijonų eurų. Nieko nuostabaus, nes ši paroda sutraukia ne šiaip norinčius pasirodyti ar iš tolo pažiūrėti į nublizgintus automobilius. Priešingai – į „SEMA Show“ kasmet susirenka visa rimčiausia automanų industrija su specialiais leidimais: gamintojai, pardavėjai, distributoriai, modifikacijų meistrai, lenktynininkai ir automanai iš viso pasaulio.

Kvapą gniaužiantys renginiai ir ranka pasiekiami eksponatai

Vienas stipriausių įspūdžių, kurį Norbei paliko „SEMA Show“, – amerikietiškas požiūris į modifikuotus automobilius ir su juo neatsiejamas visiškos laisvės pojūtis. Didžioji dalis parodoje matytų automobilių legaliai važinėja gatvėmis, o tuo tarpu Lietuvoje ir visoje Europoje į perdarymus vis dar žiūrima itin griežtai. „Ten jautiesi laisvas – tiek kaip kūrėjas, tiek kaip vairuotojas“, – sako jis.

Parodos teritorijoje netrūko ir kvapą gniaužiančių reginių – veikė atskiros zonos vadinamojo drifto pasirodymams (angl. „drift“ – šonaslydis, kai atliekamas kontroliuojamas šoninis automobilio ratų slydimas), burnouto šou (angl. „burnout“ – padangų deginimas ratams prasisukant vietoje), motociklų triukams. Be to, bendroje erdvėje buvo galima matyti, kaip susitinka skirtingos kartos: senjorai, kurie lenktyniavo prieš kelis dešimtmečius, iki šiol aktyviai dalyvauja renginyje, todėl visa tai primena gyvą, amžiaus ribų neturinčią automobilių mylėtojų bendruomenę.

Ne mažesnį įspūdį paliko ir tai, kad patys įspūdingiausi automobiliai čia nėra slepiami už stiklų – „SEMA Show“ parodoje Norbe gyvai išvydo tai, ką daugelis stebi tik ekranuose: vadinamuosius superautomobilius (angl. „supercars“) ir hiperautomobilius (angl. „hypercars“). „Superautomobiliai“ – tai apie 600–800 AG turintys sportiniai modeliai, tokie kaip Ferrari 488 GTB ar Lamborghini Huracán, iki 100 km/h įsibėgėjantys vos per maždaug 3 sekundes, o „hiperautomobiliai“ – dar aukštesnė lyga, kur galia peržengia 1 000 arklio galių ribą, o technologijos artėja prie Formulės 1 standartų. Tarp ryškiausių šios klasės pavyzdžių – Bugatti Chiron, Rimac Nevera, Hennessey Venom F5 ir Apollo Automobil Intensa Emozione. „Tai automobiliai, kurie šiandien jau laikomi ne tik transporto priemonėmis, bet ir inžineriniais meno kūriniais, o svarbiausia – jų niekas neslepia garažuose: prieini, apžiūri ir pasijauti tarsi kino filmo herojus“, – sako Norbe.

Nematyti restauruoti klasikiniai, bekelei skirti automobiliai ir kiti netikėtumai

Didelį įspūdį paliko ir restauruoti, šiuolaikiškai modifikuoti klasikiniai automobiliai (angl. „restomods”). Oficialiame Toyota stende Norbe pamatė seną visureigį su visiškai nauju varikliu ir moderniu interjeru – klasika, pritaikyta šiandienai.

Labiausiai iš parodoje matytų automobilių Norbei įstrigo keturvietis Porsche Cayenne, pritaikytas važiavimui bekele ir vadinamajam driftui, Porsche Macan su Audi RS7 dviejų turbinų V8 varikliu, išvystančiu apie 600 arklio galių, įspūdingi „hiperautomobiliai” Apollo Automobil Intensa Emozione ir Hennessey Venom F5, taip pat ir Bugatti modeliai, kurie, nors nėra jo mėgstamiausi, paliko stiprų įspūdį pamačius gyvai. Akį patraukė ir netikėti sprendimai – BMW Z4 priekis, sumontuotas ant Toyota Supra, senas Mercedes-Benz 300 SL, visiškai perdarytas į elektromobilį su Tesla sprendimais – nuo konsolės iki vairo ir ekrano, taip pat ekstremalūs „burnout” automobiliai, po pasirodymų liekantys be padangų, tarp jų ir legendinis R34.

Kuo skiriasi Lietuva nuo Amerikos automobilių rinkos?

Pasak Norbes, amerikiečiai automobilį dažniau renkasi širdimi, o lietuviai – protu, ir tai puikiai matyti lyginant paklausiausias transporto priemones abiejose rinkose: Lietuvoje vis dar dominuoja praktiški dyzeliniai automobiliai, miesto visureigiai, ekonomiški modeliai, o „SEMA Show“ parodoje – drąsūs techniniai sprendimai, išskirtiniai projektai ir kūrybinė laisvė. Skirtumas tarp Amerikos ir Lietuvos perdarymų – akivaizdus. Lietuvoje dažniausiai keičiama spalva, ratai, žeminamas automobilis. Tuo tarpu Amerikoje matytos modifikacijos prasideda nuo važiuoklės ir baigiasi iki mygtukų salone.

„Ne viskas, ką pamačiau Las Vegaso parodoje, realiai veiktų Lietuvos keliuose – dalis projektų mūsų gatvėse tiesiog nebūtų legalūs. Garantuoju, kad „Autogide“ tokių automobilių skelbimai neabejotinai rinktų milijonus peržiūrų, net jei ne visais būtų galima važinėti kasdien mūsų keliuose. Tačiau tam tikros kryptys, ypač klasikinių automobilių restauravimas ir subtilus modernizavimas, Lietuvoje tikrai turi ateitį“, – įsitikinęs jis. Nors Lietuva neturi tokio masto renginio kaip „SEMA Show“, mūsų stiprybė – itin aktyvi ir atsidavusi automobilių bendruomenė, kuri buriasi renginiuose, socialiniuose tinkluose ir automobilių susitikimuose, taip pat skelbimų platformose, nes čia formuojasi vietinės tendencijos: kas geidžiama, kas tampa madinga ir kas pamažu išeina iš apyvartos.

„Labai smagu, kad ši „Autogido“ suorganizuota kelionė man suteikė didžiulį įkvėpimą. Grįžau su naujomis idėjomis ir net mintimi ateityje įsigyti klasikinį automobilį, jį modifikuoti ir važinėti į renginius“, – prisipažįsta Norbe.

Pranešimą paskelbė: Julija Martinkevičienė, UAB Horizontal Media