Per pirmąjį karantino mėnesį į Lietuvą vien DFDS keltais grįžo daugiau nei 7 tūkst. keleivių. Pavyzdžiui, tik iš Vokietijos miesto Kylio į Lietuvą aptariamu laiku parvyko net trečdaliu daugiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai.

Vyriausybės pritarimu, keltai Kylio kryptimi iki šiol plaukia įprastai: reisai organizuojami pagal grafiką, keltais vykti gali krovininių automobilių vairuotojai ir keleiviai, vykstantys į būtinas keliones. Žinoma, išskirtinis dėmesys skiriamas vidinėms saugumo priemonėms. Keleiviai iš Švedijos į Lietuvą praktiškai nebeplukdomi.

„Mūsų keltai yra vienas iš nedaugelio sprendimų, kaip svetur esantiems lietuviams grįžti į Lietuvą, o vykstantiems darbo reikalais – pasiekti kitas Europos valstybes. Reaguodami į susidariusią padėtį dėl koronaviruso, sumažinome parduodamų vietų skaičių keleiviams, tačiau lyginant tiek su praėjusiu mėnesiu, tiek su praeitais metais, keliaujančiųjų skaičius išaugo“, – sako vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS vykdantysis direktorius Lietuvoje Jonas Nazarovas.

Per pirmąjį karantino mėnesį daugiau nei procentu padaugėjo ir DFDS keltais atvežtų krovinių. „Jei į vieną eilę sustatytume vilkikus su puspriekabėmis, keleivinius automobilius ir kitą ratinę techniką, bendra eilė siektų daugiau nei 124 kilometrus. Kaip nuo Vilniaus iki Druskininkų“, – skaičiuoja J. Nazarovas.

Anot pašnekovo, šį augimą lėmė kelios priežastys. Viena jų – vežėjams iškilusios kliūtys: Lietuvos ir Lenkijos, Lenkijos ir Vokietijos pasieniuose buvo susidariusios vilkikų eilės. Kita – įvairūs ribojimai ir gamybos stabdymas kai kuriuose pramonės sektoriuose. Dėl to logistikos kompanijos turėjo koreguoti įprastus maršrutus.

„Dirbame tam, kad būtų užtikrintas šiuo metu aktualių asmens apsaugos priemonių, maisto produktų, įrangos pramonei ir statybai, kitų prekių tiekimas. Tačiau didžiausias mūsų prioritetas šiuo metu – saugumas. Siekiame išlaikyti aukštus standartus saugumui ir užtikrinti reikalingų apsaugos priemonių tiekimą“, – aiškina AB DFDS Seaways vykdantysis direktorius.

J. Nazarovas taip pat dėkoja visiems 731 DFDS komandos nariui – įguloms jūroje ir darbuotojams krante, kurių dėka saugiai ir laiku į Lietuvą gali grįžti svetur esantys lietuviai, yra plukdomi svarbūs kroviniai. Per pirmąjį karantino mėnesį DFDS keltuose iš viso dirbo net 600 jūrininkų, kiti darbuotojai krante rūpinosi, kad sklandžiai veiktų verslą palaikančios funkcijos. Pavyzdžiui, siekiant optimizuoti klientų užklausų srautus, prie skambučių centro komandos prisijungė ir rinkodaros bei aptarnavimo laivuose departamento specialistai.

J. Nazarovas džiaugiasi, kad per aptariamą mėnesį nė vienam darbuotojui nebuvo diagnozuotas užsikrėtimo koronavirusu atvejis.

„Privalome užtikrinti saugų keleivių ir krovinių gabenimą jūra, tad ekstremalių situacijų valdymas mums nėra nauja. Vis dėlto ši pandemija sutrikdė daugelio organizacijų darbą. Nelengva buvo prisitaikyti prie greitai besikeičiančių reguliavimų, tam tikro informacinio chaoso. Dėjome visas pastangas, kad mūsų keleiviams ir klientams procesai būtų kuo sklandesni, užmezgėme glaudų bendradarbiavimą su vietos ir centrinės valdžios, sveikatos priežiūros institucijomis, pasienio ir policijos tarnybomis“, – teigia pašnekovas.

Kursuodami maršrutu iš Vokietijos ir Švedijos į Lietuvą ir atgal iš viso DFDS keltai per pirmąjį karantino mėnesį nuplaukė beveik 100 tūkst. kilometrų arba apie 50 tūkst. jūrmylių.

Pranešimą paskelbė: Rūta Pukenė, UAB „Fabula ir partneriai”