Vienas svarbiausių XXI amžiaus fenomenų – dalijimosi ekonomika – 2014 metais buvo verta 15 milijardų dolerių. Numatoma, kad iki 2025 metų jos apimtys išaugs iki 335 milijardų dolerių. Šiandien, kaip bebūtų, dalijimosi ekonomikos svarba netechnologinės pakraipos verslams yra diskutuojama. Faktas, kad dalijimosi ekonomika turėjusi revoliucinį poveikį apgyvendinimo paslaugų ir viešojo transporto industrijoms, o dabar, matyti, ji nusitaikė į tiekimo grandines.

Pagal apibrėžimą dalijimosi ekonomika yra transakcinė virtuali ekosistema, kurioje vartotojai bendrauja pirkdami ir parduodami paslaugas. Šio proceso apimtos sistemos leidžia vartotojams sutaupyti lėšų, teikti greitesnes paslaugas ir generuoti naujas pajamas.

Verslo operacijos logistikoje

Verslo operacijos reikalauja griežtos vadybos ir reguliavimo – silpniausių dalijimosi ekonomikos charakteristikų – kad efektyviai ir produktyviai prisitaikytų prie populiarumą įgaunančio „dalintis-bet-ne-savintis“– koncepcijos.

Tokios kompanijos kaip Lyft, Convoy ir Uber jau yra išplėtojusios savo paslaugų portfelį ir įvaldžiusios krovinių gabenimą dalinimosi ekonomikoje.

Amerikos sunkvežimių asociacijos (ang. American Trucking Association) duomenimis, pavyzdžiui, Uber Freight siekia, kad sunkiasvoris transportas operuotų visu pajėgumu, siūlant vairuotojams septynių dienų atsiskaitymo terminus ir patogią mobiliąją aplikaciją, kuri užtikrina pilna pakrovą kiekvieną kartą.

Logistikos verslo reguliavimas ir taisyklės

Logistikos verslas, vis dėl to, susiduria su sunkumais, kadangi krovinio transportavimas yra griežtesnio nei keleivių gabenimas reguliavimo ir taisyklių objektu. Krovinių pervežimo kompanijos, įskaitant tarptautinę šveicarų transporto ir logistikos paslaugų bendrovę AsstrA-Associated Traffic AG, siekia plėsti trumpųjų atstumų („paskutinės mylios“) krovinio pristatymo paslaugas, kurių potencialas nuolat auga.

Ekonomistas Walter Kemmsies prognozuoja, kad e-komercija apims dvigubai daugiau mažmeninės prekybos pardavimų per ateinantį dešimtmetį, vieno kanalo (ang. omni-channel) tiekimui išlaikant lyderio pozicijas.

„Pervežant krovinius neįmanoma būtų dalintis resursais taip lengvai kaip privačiai turimais butais ir automobiliais, kaip galite pastebėti darant Uber ir AirBnB vartotojus. Bet kokiu atveju, logistikos paslaugų tiekėjų tarpe krovinių transporto parkais dažnai yra dalijamasi – būtent nuomos pagrindais. Mes tikime, kad ateityje vežėjai transporto priemonėmis dalinsis dar paprasčiau. Be to, geriausia dalijimosi ekonomikos idėja, kuria gali pasinaudoti yra būtent lankstus dalijimasis žmogiškaisiais resursais. Taip yra todėl, kad vairuotojų trūkumas yra opi problema transporto industrijoje. Net konkuruojančios tarpusavyje kompanijos noriai bendradarbiauja ir potencialiai dalinasi vairuotojais, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti savo užsakymus. Technologijos ir bendros bendradarbiavimo bei dalinės rangos tendencijos veda industriją būtent šia kryptimi“ – teigia Denisas Guralis, vykdomasis AsstrA vadovas.

Geresnės pervežimų realizavimo galimybės

AsstrA transporto ekspertai yra pastebėję, kad mažmenininkai nebėra linkę laikyti didelius atsargų kiekius vietoje, priešingai – siekia užsakyti prekių mažiau, bet dažniau. Šios prekės keliauja tiesiai į lentynas ir yra parduodamos.

Geresnės pervežimų realizavimo galimybės ir artimesnis bendradarbiavimas su logistikos tiekėjais stipriai prisidėjo prie augančios dalinių krovinių gabenimo paslaugų paklausos.

Teoriškai ši paklausa skatina papildomas galimybes dalijimosi ekonomikos dalyviams plėsti savo dalį rinkoje. Taip pat tradiciniai logistikos paslaugų tiekėjai gali naudotis dalijimosi ekonomikos principais ir palengvinti transporto ir vairuotojų atranką, pavyzdžiui, dalijantis resursais su tikrais partneriais šioje industrijoje.

„Paskutinės mylios“ ir greitojo pristatymo paslaugos šiuo metu yra itin paklausios. Skirtingai nei viešojo transporto verslas, krovinių gabenimo industrija jau seniai yra adaptavusi kai kurias dalijimosi ekonomikos idėjas, siekdama sumažinti išlaidas. Skirtingiems savininkams priklausantys kroviniai kiekvieną dieną konsoliduojami – dalinio krovinio principu. Siekiant sumažinti išlaidas trumpųjų atstumų logistikoje, krovinio konsolidavimas ir artimas bendradarbiavimas su tiekėjais ir kitais transporto operatoriais yra būtini“ – teigia Karolis Barančiukas, bendrovės AsstrA-Associated Traffic AG Dalinių krovinių departamento vykdantysis direktorius.

Kita dalijimosi ekonomikos ypatybė, nusitaikiusi turėti stiprų poveikį tiekimo grandinėms, yra autonomiškų sunkvežimių be vairuotojų atsiradimas rinkoje. Tai gali naujai įkvėpti bendras pastangas tarp logistikos tiekėjų, IT sprendimų tiekėjų, taip pat – mažmenininkų.

„Gabenamo krovinio saugumas yra vienas kertinių faktorių, turinčių įtakos logistikos verslo sėkmei. Ir kol sunkvežimių be vairuotojų technologija neužtikrins krovinio ir pačios transporto priemonės saugumo, mes nematysime šių autonominių transporto priemonių operuojant toliau, nei sandėliavimo ir krovos vietose. Kai žaidėjai iš įvairių pramonės šakų susirenka tam pačiam tikslui – visiškam tiekimo grandinės automatizavimui, autonominių sunkvežimių testavimai tęsis. Tačiau šios transporto priemonės, tikėtina, per artimiausius 10 metų dar netaps mūsų kasdienės rutinos dalimi “ – teigia Vitalis Eremenco, AsstrA Kelių krovinių transporto departamento vykdomasis vadovas.

Bendradarbiavimas horizontalioje tiekimo grandinėje yra naujas fenomenas– ypač kai įmonės įgyvendina didelio masto projektus kartu. Kartais logistikos paslaugų tiekėjai bendradarbiauja su savo konkurentais, taip norėdami sumažinti pervežimo išlaidas bei išpildyti ekologinius poveikio atmosferai mažinimo tikslus.

Elektroninių duomenų mainai

Ir nors elektroninių duomenų mainai (ang. EDI) išsprendė vertikalaus bendradarbiavimo komunikacijos problemas tarp partnerių, analogiškų problemų dar yra likę horizontaliajame bendradarbiavimo lygmenyje.

Pastebima, kad horizontalus bendradarbiavimas tiekimo grandinėje – modernių vartotojui draugiškų technologijų pagalba – progresyviai priklauso nuo minios jėgos. Vežėjų dalinės rangos sistemos yra kuriamos, siekiant patenkinti „nuo vietos iki vietos“ gabenimo schemas ir kadangi „paskutinės mylios“ pasiglemžia 40-50 proc. logistikos kompanijos išlaidų, sutelktinio finansavimo (ang. crowdsourcing) technologija gali paremti tos pačios dienos pervežimą mažesne kaina.

Ji taip pat gali palengvinti transportavimo sunkumus įmonėms, kurios neturi nuosavo transporto parko ar vairuotojų. Dalijimosi ekonomikos principų tiekimo grandinėje ateitis vis dar neaiški, tačiau jos pastarojo meto populiarumas ir potencialas kalba patys už save.

Pranešimą paskelbė: Živilė Barkauskaitė, AsstrA Associated Traffic AG