CMR konvencijoje įtvirtinti terminai ginčo atveju gali tapti kritiškai svarbiais ir nulemti bylinėjimosi eigą

English version enclosed.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija), be kita ko, įtvirtina dvi teisiniams santykiams, kurie patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį, svarbias terminų rūšis – pretenzijų pareiškimo bei ieškinio senaties. Abu nurodyti terminai gali tapti kritiškai svarbiais tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas.

Pirmiausia, CMR konvencija įtvirtina terminą, per kurį vežėjui turi būti pareiškiamos pretenzijos dėl krovinio sugadinimo. Krovinio trūkumai, dėl kurių gavėjas gali pareikšti pretenzijas vežėjui CMR konvencijoje išskiriami į akivaizdžius ir neakivaizdžius.

Akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu. CMR Konvencijos 30 str. 1 p. nurodo, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Taigi, jei pretenzijos dėl akivaizdžiai matomos dalies krovinio sugadinimo ar praradimo turi būti pareiškiamos priimant krovinį.  Tuo atveju, kai nuostoliai ar sugadinimas nėra akivaizdūs – raštiška pretenzija turi būti pareiškiama ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų).

Gavėjo reklamacijai, reiškiamai dėl akivaizdžių trūkumų, nėra nustatyta privaloma rašytinė forma, todėl tokia reklamacija vežėjui gali būti pareiškiama tiek raštu, tiek žodžiu, tiek bet kokia kita forma. Taigi akivaizdūs trūkumai, apimantys krovinio dalies sugadinimą ir / ar praradimą, gali būti užfiksuojami ir CMR važtaraštyje. Toks pretenzijų pareiškimo būdas, kalbant apie akivaizdžius trūkumus, yra pakankamai patikimas – kilus ginčui tampa aišku, jog krovinys buvo apžiūrimas, o jo trūkumai – identifikuoti krovinio pristatymo metu. Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad krovinio gavėjas, reikšdamas pretenzijas, nepraleido CMR konvencijos 30 str. įtvirtintų terminų. Kaip jau buvo nurodyta, terminų praleidimas – pretenzijos nepareiškimas laiku ir įrašų CMR važtaraštyje neatlikimas – reikštų tai, kad nors krovinio trūkumai ir buvo akivaizdūs ar krovinio dalis buvo prarasta, tačiau laikytina, jog krovinys buvo pristatytas toks, koks buvo paimtas vežti.

Galima ir situacija, kuomet pretenzijos pareiškiamos ne dėl visų akivaizdžiai matomų pristatyto krovinio trūkumų ar kai pretenzija pareiškiama tik dėl krovinio sugadinimo, nors egzistuoja ir dalies krovinio praradimo faktas ar vice versa. Tokiu atveju, pvz., atlikus įrašą CMR važtaraštyje išimtinai dėl krovinio sugadinimo, o ne dėl jo sugadinimo ir dalies praradimo, krovinys bus laikomas pristatytu pilna apimtimi.

Taigi, netinkamas pretenzijų pareiškimas, galintis pasireikšti ne tik praleistais pretenzijų pareiškimo terminais, bet ir nepilnos pretenzijos suformulavimu, gali turėti neigiamos įtakos teisme įrodinėjant krovinio gavėjo patirtus nuostolius. Tokios situacijos teisinės pasekmės, be kita ko, gali reikšti ir nepilną žalos atlyginimą ieškinį reiškiančiai šaliai.

CMR konvencijos 30 str. 3 p. įtvirtina ir pretenzijos dėl praleisto krovinio pristatymo termino pareiškimo terminą. Minėta nuostata nurodo, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.

Antroji terminų rūšis, kuri taip pat kritiškai svarbi tais atvejais, kai kyla ginčas, reguliuojamas CMR konvencijos nuostatų – senaties terminai. Ir nors praleistas senaties terminas neeliminuoja nukentėjusios šalies teisės kreiptis į teismą, tačiau kitai pusei suteikiama dar viena gynybinė pozicija – reikalauti ieškinį atmesti, šį reikalavimą grindžiant senaties termino praleidimu.

CMR konvencijos 32 str. 1 p. įtvirtina bendrą taisyklę – ginčuose, kuriuose taikomos CMR konvencijos normos, ieškinys teismui turi būti pareikštas per vienerius metus. Jei ieškinys reiškiamas dėl veiksmų, kurie yra tyčiniai ar pripažįstami tokiais – tokiam ieškiniui pareikšti nustatytas trejų metų senaties terminas. Tačiau per daug „pasikliauti“ nustatytu trejų metų senaties terminu nevertėtų. Taip yra todėl, kad klausimas ar tam tikri veiksmai yra tyčiniai / pripažintini tyčiniais yra sprendžiamas ginčą nagrinėjančio teismo kiekvienu konkrečiu atveju. Todėl net jei vienai ginčo šaliai, iki pareiškiant ieškinį, atrodys, kad kitos ginčo šalies veiksmai bus pripažįstami tyčiniais – tokios garantijos, deja, nėra.

Tiek ieškinį reiškiančiai, tiek nuo jo besiginančiai šaliai svarbu žinoti, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo momentai priklauso nuo reikalavimo pobūdžio. Ieškiniai dėl krovinio dalies krovinio sugadinimo, praradimo ar pristatymo termino praleidimo pradedami skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos. Ieškinio senaties terminas dėl visiško krovinio praradimo yra pradedamas skaičiuoti praėjus 30 d. po sutartos krovinio pristatymo dienos. Jei krovinio pristatymo diena nebuvo sutarta – praėjus 60 d. po to, kai krovinys buvo paimtas vežti.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog CMR konvencijos 32 str. 2 p. įtvirtina taisyklę, jog senaties terminas stabdomas skaičiuoti nuo to momento, kai vežėjui pateikiama raštiška pretenzija iki kol vežėjas ją ar jos dalį atmeta raštu ir grąžina prie pretenzijos pridėtus dokumentus. Jei vežėjas pretenziją pripažįsta iš dalies – senaties terminas skaičiuojamas tik nepripažintai reikalavimų daliai. Tiesa, įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat ir dokumentų grąžinimą, privalo ta pusė, kuri remiasi šiuo faktu. Svarbu žinoti ir tai, kad senaties termino skaičiavimą stabdo tik pirmoji pretenzija – kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, t. y. pakartotinės, senaties termino nepristabdo.

Todėl tinkama reakcija, kurios dėka nėra praleidžiami CMR konvencijoje įtvirtinti terminai, gali nulemti ne tik bylinėjimosi sudėtingumą, o tuo tarpu – ir kaštus, tačiau ir paties bylinėjimosi rezultatą – (ne)pilną žalos atlyginimą ar, apskritai, žalos (ne)atlyginimą. Dėl šios priežasties tinkamo teisinio atstovavimo užtikrinimas svarbus nuo to momento, kai kažkuriai iš šalių tampa žinoma apie krovinio sugadinimą ir / ar praradimą.

Tekstą parengė Emilija Žitkauskaitė, Noewe Legal teisininkė, advokato padėjėja.

English version here.

Pranešimą paskelbė: Eglė Markauskaitė, Noewe, UAB