Lietuvoje iki balandžio 27-os dienos pratęstas karantinas verčia verslą ir toliau įtemptomis sąlygomis dėliotis tiekimo grandines, kurių normalią veiklą jau daugiau nei mėnesį trikdo koronaviruso pandemijos sukeltos pasekmės. Jos jaučiamos visame pasaulyje, tad norintiems užtikrinti veiksmingą prekių judėjimą tenka nenutrūkstamai ieškoti naujų logistikos kelių, kai senieji tai vienose, tai kitose šalyse patiria įvairiausių apribojimų. 

„Jeigu galime sakyti, kad per paskutinę savaitę Kinijos gamyba ir logistiniai ryšiai vėl atsikūrė beveik visu pajėgumu, tai dabar JAV stebime iš esmės priešingus procesus: dėl COVID-19 poveikio ir darbuotojų izoliavimo gamyklos užsidaro, o šalis tampa vis sunkiau pasiekiama išorės transporto srautams. Tuo metu Europoje situacija taip pat nuolat kinta ir nėra bendro tono: skirtingos šalys priima įvairius sprendimus – vienos linkusios labiau apriboti judėjimą, kitos žiūri liberaliau, trečiose tiesiog susiklosto paradoksalios situacijos, kai apribojimai nėra dramatiški, bet sandėliuose beveik nėra kam dirbti, nes visi izoliuojasi namuose“, – pasakoja krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Jos teigimu, chaosas Senojo žemyno padangėje kiša nemažai pagalių į ratus ir Lietuvos transporto bendrovėms, negalinčioms namo grąžinti savo vairuotojų, nes šiems parvažiuoti tuštiems – nuostolinga, o krovinių sunkvežimiams į Lietuvą šiuo metu trūksta.

„Verslas patiria problemų, nes yra išties sudėtinga greitai orientuotis tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kokioje dabar atsidūrė logistika. Svarbu nuolat sekti informaciją ir bendrauti su partneriais kitose valstybėse, numatyti, kokie pokyčiai laukia jų. Lietuvoje, transporto srityje, dabar gana aktyvus metas, gauname daug ir įvairių užklausų, kadangi verslas bando adaptuotis ir keičia savo sprendimus pagal besiklostančią situaciją“, – sako J. Cimanavičienė.

Pandemijos metu viso pasaulio logistikoje dominuoja medicininės paskirties prekės: kaukės, respiratoriai, laboratorinė įranga, reagentai, įvairūs medicininiai prietaisai. Taip pat globaliai jaučiama išaugusi ilgo galiojimo maisto produktų paklausa. J. Cimanavičienės teigimu, šią nišą jau sėkmingai išnaudojo ir keletas Lietuvos įmonių.

„Lietuvos įmonės jau prasidėjus karantinui sėkmingai didino užplikomų sriubų ir greito paruošimo makaronų eksportą į Skandinavijos šalis bei Jungtinius Arabų Emyratus“, – sako specialistė.

Klaipėdai – papildoma rolė

J. Cimanavičienės teigimu, lėktuvų skrydžių pasiūlai smarkiai sumenkus, dalis Lietuvos verslų atideda planus siųsti prekes dėl pernelyg išaugančios pristatymo kainos, kita dalis tiesiog turi paklausos problemų dėl smukusios prekybos. Tačiau tie, kas gali krovinius siųsti ilgesnį laiką, dabar renkasi juos plukdyti laivais.

Laivybos kompanijos krovinių laukia ištiestomis rankomis, mat po Kinijos importo pauzės sukeltos poveikio bangos jau ritasi ir antroji, kurią šį kartą lemia visame pasaulyje uždarytos parduotuvės ir smukusi globali prekyba. Šios dvi bangos jūriniuose pervežimuose suformavo laisvų konteinerių perteklių, tuo pačiu ir numušdamos transportavimo kainas. 

„Jūrinių pervežimų rinkoje didesnių pokyčių šiuo metu nepatyrė tik tanklaivių operatoriai, nes dauguma šalių ir prekybos įmonių naudojasi proga ir skuba apsirūpinti rekordiškai atpigusia nafta. Tačiau vos tik atsargų rezervuarai bus pripildyti, iš karto atslūgs ir ši banga, kadangi naftos produktų poreikis ženkliai smukęs dėl gyventojų judėjimo apribojimų ir išliks sumenkęs artimiausiais mėnesiais“, – sako J. Cimanavičienė.

Anot specialistės, siekdamos išsaugoti krovinių transportavimo įkainius didžiosios pasaulinės jūrų pervežimų kompanijos jau ėmėsi mažinti konteinerinius pajėgumus pagrindiniuose maršrutuose.

„Kai kuriuose prekybos keliuose pajėgumai mažinami net trečdaliu. Didžiausi mažinimai vykdomi pagrindiniuose pasaulinės prekybos keliuose: maršrutuose tarp Azijos ir Europos bei Ramiajame vandenyne. Taip pat girdimas kitas paradoksalus prašymas, kai lėtas transportavimas tampa privalumu. Siuntėjai, negalintys atšaukti užsakymų, tiesiog ieško kuo lėtesnio plukdymo iš Azijos, kol tęsiasi krizė, kad išvengtų uostų sandėliavimo mokesčių“, – teigia J. Cimanavičienė.

Susiformavusiomis „grūstimis“ didžiuosiuose Europos uostuose galės pasinaudoti Klaipėda. Viena didžiausių pasaulyje laivybos linijų „Mediterranean Shipping Company“ Klaipėdos uostą kartu su Freeportu (Bahamai), Gioia Tauro (Italija) ir Las Palmasu (Ispanija) paskelbė papildomomis laikinomis konteinerių pervežimo stotelėmis būtent tiems klientams, kurie negalėjo atšaukti ar sustabdyti užsakymų iš Azijos ir artimiausiomis savaitėmis turėtų atplaukusias prekes laikyti uždarytose rinkose.

Skrydžių bendrovės persiorientuoja

Dar vienu nemaloniu koronaviruso pandemijos dūriu logistikos verslui tapo ilgėjantys rezervacijų oro linijų kompanijose patvirtinimai. Pagrindinė to priežastis – sumažėjęs darbuotojų skaičius. J. Cimanavičienės teigimu, šiuo metu ilgiausiai stringa rezervacijų tvirtinimas Los Andžele, tą akcentuoja ir patys šios šalies darbuotojai.

„Lietuvoje veikiančios oro linijų kompanijos taip pat mėgina prisitaikyti prie situacijos ir vietoje skrydžių lėktuvu jau periodiškai pasiūlo reisus mašina iš Vilniaus į Amsterdamą ar Frankfurtą prie Maino. Jų atstovai patys rodo iniciatyvą, tiria rinką, teiraujasi logistikos specialistų, ar bus aktualių krovinių ir ar prasminga juos konsoliduoti. Prie to prisideda ir smukęs privačių siuntų skaičius, todėl kurjerių kompanijos dabar gali aptarnauti daugiau komercinių užsakymų ir pervežti didesnius krovinius“, – aiškina specialistė.

Jos teigimu, tarpkontinentiniai kroviniai iš Azijos ir Amerikos žemyno dabar dažniausiai nukreipiami į Amsterdamą ir Frankfurtą prie Maino, nes didžiuosiuose oro uostuose aptarnaujama daugiau krovininių lėktuvų. Iš ten Baltijos šalis kroviniai pasiekia automobilių keliais.

„Pastarasias keletą savaičių Europos keliais kroviniai jau judėjo sklandžiai, be vėlavimų, tad panašu, kad dauguma valstybių prisitaikė prie situacijos ir užtikrino, kad pasienyje nesiformuotų eilės“, – pastebi J. Cimanavičienė.

Oro ir jūrų rinkos neramumai suteikė galimybę išsiveržti geležinkelių transportui. Anot J. Cimanavičienės, vien kovo mėnesį krovinių srautai geležinkelių maršrutu Kinija – Europa – Kinija augo 33,4 proc.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Pletkus, Integrity PR