Bendravimas šviesomis ir avariniu signalu: kada leidžiamas, o kada gali užtraukti baudą?

Keliuose ir gatvėse neretai galima išvysti vieni kitiems ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais pamirksinčių, avarinį signalą neįprastose situacijose naudojančių vairuotojų. Tai tarsi neoficiali vairuotojų kalba, kuria siekiama perspėti apie pavojingą situaciją kelyje, užleisti kelią ar už tai padėkoti. Visgi, draudikų teigimu, svarbu šią kalbą naudoti tinkamai, nes kitaip gali kilti grėsmė eismo saugumui. Savo ruožtu kelių policijos atstovai pažymi, kad tai, kokiu būdu apie pavojų kelyje reikėtų perspėti kitus eismo dalyvius, apibrėžia Kelių eismo taisyklės.

Šviesų junginėjimas gali sukelti avariją

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad noras padėti kitiems vairuotojams, atkreipti jų dėmesį į pavojingą situaciją kelyje yra sveikintinas, tačiau tai reikėtų daryti nesukeliant grėsmės eismo saugumui.

„Vienas iš paplitusių vairuotojų komunikavimo kelyje būdų yra mirksėjimas ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais. Nors tokio gesto intencijos dažnu atveju yra geros, tačiau kitiems eismo dalyviams toks veiksmas gali pridaryti keblumų – ilgosios šviesos ar rūko žibintai gali akinti ne tik priešinga kryptimi atvažiuojančius vairuotojus, bet per galinio vaizdo veidrodėlį ir tuos, kurie važiuoja priešais“, – sako R. Bieliauskas.

Jam antrina ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė. Ji pažymi, kad tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, jei tai gali akinti kitus vairuotojus, naudoti draudžia Kelių eismo taisyklės.

„Tolimąsias žibintų šviesas leidžiama naudoti tik tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui. Rūko žibintais taip pat nedera piktnaudžiauti. Juos galima naudoti tik kelyje esant blogam matomumui arba sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Norint perspėti kitus vairuotojus apie kelyje esančią kliūtį ar pavojų reikėtų naudoti avarinę šviesos signalizaciją. Svarbu turėti omenyje, kad netinkamas šviesos prietaisų naudojimas gali sukelti eismo įvykį“, – pabrėžia D. Žilinskė.

Bandančių šviesomis perspėti apie policiją – vienetai

Policijos atstovė pažymi, kad atvejų, kai vairuotojai perjunginėdami šviesas vieni kitus stengiasi perspėti apie eismo kontrolės priemones vykdančius pareigūnus, pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, o šis eismo kultūros elementas sparčiai nyksta.

„Užtikrindama eismo saugumą, policija prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi nustatytos eismo tvarkos, o nesiekia pasislėpti ar „prigauti“ vairuotojų, kaip ir kitų dalyvaujančiųjų eisme, darant nusižengimus. Tad ir stengtis perspėti vieni kitus apie patruliuojančius pareigūnus vairuotojams nėra prasmės. Vykdydama tikslines prevencines priemones ar trumpalaikius reidus, policija, pirmiausia, rūpinasi visų mūsų saugumu. Tą supranta, šias pastangas palaiko ir pritaria dauguma visuomenės“, – sako D. Žilinskė.

Vis dar neatsisakantys įpročio pamirksint šviesomis įspėti kitus vairuotojus apie kelyje eismo kontrolę vykdantį policijos ekipažą gali sulaukti ir piniginės baudos.

Tinkamai naudojami ženklai rodo vairuotojų kultūrą

Bieliauskas taip pat rekomenduoja atrasti tinkamesnių solidarumo su kitais vairuotojais formų nei signalizavimas apie savo darbą dirbančius pareigūnus. Pavyzdžiui, pagarbos ir supratingumo kelyje išraiška gali būti avarinėmis šviesomis išreiškiama intencija duoti kitam automobiliui įsirikiuoti į reikiamą eismo juostą spūstyje ar lenkti ketinančiai transporto priemonei parodomas ženklas, kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva.

„Tokiu tikslu pasitelkiama neoficiali vairuotojų kalba gali būti išties naudinga ir prisidėti prie bendro eismo saugumo ir sklandumo didinimo. Be abejo, ją reikėtų naudoti tinkamai – trumpam įjungus avarinį signalą svarbu nepamiršti jo išjungti. Taip pat tam tikrų šviesos signalų nereikėtų naudoti tuomet, kai jie gali klaidinti kitus eismo dalyvius. Tai galioja, pavyzdžiui, posūkio signalui. Jis turėtų būti rodomas tik ketinant atlikti posūkio manevrą“, – pažymi R. Bieliauskas.

Anot draudikų atstovo, taip pat svarbu nepamiršti, kad Kelių eismo taisyklės numato atvejus, kai avarinį signalą įjungti būtina – pavyzdžiui, priverstinai sustojus ten, kur stovėti draudžiama, įvykus eismo įvykiui, tikrinant policijos pareigūnams, sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, tuomet, kai važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa, kai transporto priemonė velkama arba vežama jos priekį ar galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso ir kt.

Policijos pareigūnė D. Žilinskė pabrėžia, kad pagarba, mandagumas ir tolerancija, neabejingumas vienas kitam yra pagrindinė kiekvieno eisme dalyvaujančiojo pareiga. Kartu tai rodo ne tik mūsų etikos ir tinkamo elgesio supratimą, bet ir padeda kurti saugią aplinką.

ERGO Baltijos šalyse 

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“