Baltijos šalių automobilių importuotojus vienijanti organizacija siekia paspartinti nulinės taršos judumo plėtrą regione

E-mobilumo plėtra Baltijos valstybėse pastebimai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Elektromobilius arba įkraunamus hibridus Baltijos šalyse renkasi mažiau nei 10 proc. naujų automobilių pirkėjų. Tuo metu Europos vidurkis dar 2022[1] metais viršijo 20 proc. Siekiant paspartinti e-mobilumo plėtrą ir užtikrinti, kad iki 2028 metų mažiausiai 30 proc. parduodamų transporto priemonių būtų elektrifikuotos, įkurtas regiono automobilių importuotojus vienijantis Baltijos šalių tvaraus judumo aljansas (Baltic Sustainable Mobility Alliance).  

„Nepaisant vykstančių viešųjų diskusijų, mes neabejojame, kad automobilių pramonės ateitis neatsiejama nuo elektrifikacijos. Baltijos šalyse e-mobilumo plėtra vyksta gana lėtai. Žingsnis po žingsnio artėjame prie momento, kai technologijos padės išspręsti tvarumo klausimus visose gyvenimo sferose – be jokio pavojaus įprastiems patogumams. Žinoma, tvarumas ir ES klimato tikslai yra svarbūs, tačiau siekiant reikšmingų pokyčių svarbu, kad kiekvienas iš mūsų suvoktų praktinę elektromobilių naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Kaip aljansas, norime prisidėti prie spartesnės infrastruktūros plėtros, apgalvotos valstybės paramos ir mokesčių politikos planavimo, o taip pat ir vartotojų švietimo“, – sako Baltijos šalių tvaraus judumo aljanso iniciatorė ir vadovė Ilze Grase-Kibilde.

Aljanso tikslas – suburti didžiausius Baltijos šalių automobilių importuotojus ir drauge paspartinti tvaraus judumo plėtrą. Sprendžiant įvairius su darniu judumu susijusius klausimus itin skatinamas bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių, vietos valdžios institucijų, įmonių ir vartotojų. Taip pat siekiama glaudaus bendradarbiavimo su tvarų judumą ir infrastruktūros plėtrą stebinčiomis Europos Sąjungos organizacijomis. Kita svarbi veiklos kryptis – ilgalaikių pokyčių skatinimas siekiant sukurti ir plėtoti Baltijos šalyse tvariam judumui palankias sąlygas.

Siekiant įgyvendinti dešimties metų transporto ekologiškumo didinimo programą, bus toliau kalbama su visų trijų Baltijos šalių vyriausybių atstovais ir suinteresuotomis grupėmis. Pokalbiai jau vyksta dėl paramos ekologiškus automobilius perkančioms įmonėms, rėmimo programos įsigyjantiems mažataršius (iki 130 g CO2/km) automobilius, transporto priemonių importo mokesčių, viešųjų pirkimų kaip tvaraus pasirinkimo pavyzdžio ir kitų svarbių sprendimų įgyvendinimo.

Edukacijos srityje greta informacijos apie infrastruktūros prieinamumą taip pat planuojama mažinti išankstines nuostatas ir keisti klaidingus įsitikinimus apie elektromobilių įkrovimą bei kasdienį naudojimą. Be to, srities ekspertai ir verslo atstovai bus skatinami dalintis patirtimi bei gerosiomis praktikomis, pavyzdžiui, organizuojant elektromobilių baterijų perdirbimą Baltijos šalyse bei vykdant kitas iniciatyvas.

Baltijos šalių tvaraus judumo aljansas 2023 metų spalio 31 dieną buvo registruotas Latvijos įmonių registre. Asociacijos įkūrėjais tapo didžiausi automobilių importuotojai Baltijos šalyse – „Moller Baltic Import“, „Toyota Baltic“, „Inchcape Motors Latvia“, „Veho Baltics“ ir „Nordic Automotive Service“. Visi kartu jie atstovauja „Audi“, „Ford“, „Lexus“, „Mercedes-Benz“, „Nissan“, „Toyota“, „Volkswagen Passenger Cars“, „Volkswagen Commercial Vehicles“ prekės ženklams. Aljansui vadovauja pirmininkė – Ilze Grase-Kibilde („Moller Baltic Import“, „Volkswagen“ importuotojos Baltijos šalyse ir „Audi“ importuotojos Latvijoje ir Lietuvoje generalinė direktorė) ir du valdybos nariai: Andresas Aguraiuja („Veho“ komercijos direktorius Suomijoje ir Baltijos šalyse) ir Mika Elojarvi („Toyota Baltic“ prezidentas).

Baltijos šalių importuotojų bendradarbiavimo tvaraus judumo srityje iniciatyva prasidėjo nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesį Norvegijoje vykusio susitikimo, kurio metu regiono ekspertai pasidalino patirtimi apie valstybių politiką ir vietos valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant tikslingus e-mobilumo sprendimus. Stiprinant ilgalaikį bendradarbiavimą 2023 metų kovą tvariam judumui Baltijos šalyse plėtoti buvo įkurta ekspertų darbo grupė. Tų pačių metų pavasarį ir vasarą visose trijose Baltijos šalyse buvo organizuojami renginiai, kurių metu vietos ekspertai drauge su Norvegijos delegacijos atstovais, remdamiesi didele jų sukaupta patirtimi, gilinosi į e-mobilumo aspektus nacionaliniu, savivaldų ir individualių vartotojų lygmenimis.

Pranešimą paskelbė: Ieva Zujūtė , Fabula ir partneriai, UAB