Baltijos prospekto Klaipėdoje rekonstrukcija: patvirtinus 4 mln. eurų finansavimą, didžiąją dalį darbų užbaigti pavyks dar šiemet

Baltijos prospekto Klaipėdoje rekonstrukcija: patvirtinus 4 mln. eurų finansavimą, didžiąją dalį darbų užbaigti pavyks dar šiemet

Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagrindinius Baltijos prospekto rekonstrukcijos darbus iki 2023 m. pabaigos.

Milijoninės investicijos bus skirtos Šilutės plento (įskaitant ruožą į Dubysos gatvės įvažiavimą) ir Vilniaus plento žiedinei sankryžai Klaipėdoje rekonstruoti.

„Baltijos prospektas yra viena pagrindinių Klaipėdos eismo arterijų ir pati svarbiausia, vedanti į strateginį objektą – Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Šis prospektas svarbus ne tik uostamiesčio gyventojams – šiltuoju metų laiku juo taip pat keliauja tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Dar iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti bent jau 96 proc. rekonstrukcijos darbų“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Pasak M. Tarnausko, Klaipėdoje besidriekiantis Baltijos prospektas yra IX B tarptautinio transporto koridoriaus dalis, kuriuo intensyviai vežami kroviniai į jūrų uostą ir iš jo, todėl šį  prospektą būtina tinkamai pritaikyti dideliems krovinių srautams, tuo pačiu metu užtikrinant saugų eismą, patogesnį susisiekimą bei mažesnę oro taršą mieste.

Susisiekimo ministerija primena, kad Baltijos prospekte rekonstruojama žiedinė sankryža jungia šį prospektą su intensyviais Šilutės ir Vilniaus plentais.

Netoli rekonstruojamos sankryžos įsikūrę gyvenamieji daugiabučių rajonai, jungtys su kitais Lietuvos miestais, Klaipėdos LEZ, dideli prekybos centrai, čia susikerta miesto gyventojų ir tranzitinio eismo srautai.

Šia viena problemiškiausių uostamiesčio gatvių rytinio ir vakarinio piko metu per valandą pravažiuoja apie 7 tūkst. transporto priemonių.

Siekiant pagerinti sankryžos pralaidumą, joje rytų–vakarų kryptimi statomi du apie 400 metrų ilgio viadukai. Esama žiedinė sankryža rekonstruojama į „turbožiedą“ su  požeminėmis pėsčiųjų perėjomis, pėsčiųjų ir dviračių takais, apsauginiais atitvarais.

Baltijos prospekto rekonstrukcija – tęstinis projektas, vykdomas nuo 2020 m. Bendra projekto vertė siekia apie  40 mln. eurų. Atsižvelgiant į šio projekto svarbą, rekonstrukcijos sudėtingumą ir didelę projekto kainą, jam kasmet skiriama KPPP lėšų: 1,6 mln. eurų 2020 m., beveik 8,5 mln. eurų 2021 m., 8,75 mln. eurų 2022 m. ir per 4 mln. eurų (4 042 500 eurų) šiemet. 

Pranešimą paskelbė: Justina Šveikytė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų  automobilių techninių apžiūrų dažnio.  „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]


Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]


Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]


Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]


Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]


Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]