Tarp lyderių pagal atsigavimo rodiklius visoje Europoje esantys Lietuvos oro uostai žengia pirmyn – tęsia naujų krypčių ir paslaugų plėtrą, kuri pandemijos metu natūraliai buvo mažiau aktyvi. Siekiama gerinti Lietuvos oro jungtis su didžiaisiais aviacijos centrais, didinti skrydžių iš mūsų šalies pasirinkimą, taip pat kurti ir skatinti patogų atvykimą iš užsienio šalių. Ieškant naujų galimybių pritraukti paslaugas bei investicijas, Lietuvos oro uostų ekspertai gegužės praėjusią savaitę dalyvavo vienoje svarbiausių aviacijos partnerysčių paieškos konferencijų „Routes Europe 2022“. 

Per tris Norvegijoje, Bergene, vykusios konferencijos dienas Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus specialistai turėjo daugiau nei 70 susitikimų su įvairių oro bendrovių atstovais, aviacijos ekspertais – ieškojo galimybių pritraukti naujas paslaugas, tęsė arba pradėjo naujas derybas dėl skrydžių krypčių.

„Konkurencija tarp oro uostų labai intensyvi, dėl naujų krypčių ir skrydžių konkuruojama su visos Europos oro uostas, kurių yra virš penkių šimtų. Lietuva kaip rinka aviacijos kontekste šiuo metu darosi vis labiau patrauklesnė – pagal perskraidintų keleivių skaičių Baltijos šalyse pirmaujame, taip pat esame tarp lyderių visoje Europos Sąjungoje pagal keleivių srauto atsistatymą po pandemijos. Vadinamąjį atsigavimo periodą paliekame praeityje, nes kai kur aktualu kalbėti jau ne apie atsistatymą, o apie augimą – pavyzdžiui, Kauno oro uostas jau peraugo rekordiniais pasaulinėje aviacijoje laikytus 2019 m. rezultatus. Tokia situacija, kai realiais pavyzdžiais įrodome, jog keleivių srautai kyla gerokai sparčiau nei prognozuota, Europos kontekste padidina konkurencinį pranašumą visų trijų mūsų šalies oro uostų tinkle pritraukti ir naujų oro bendrovių ir krypčių“, – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Anot Aurimo Stikliūno, vienas svarbiausių strateginių uždavinių lankantis konferencijoje buvo partnerysčių paieška siekiant didinti pasiekiamumą į didžiuosius aviacijos centrus (angl.: „hub“) tiesiogiai, per kuriuos būtų galima pasiekti ir tolimesnes destinacijas visame pasaulyje. Kitas ambicingas uždavinys – per naujas kelionių kryptis plėtoti Lietuvos patrauklumą užsienio turistams ir verslo sektoriui.

„Žinoma, vienas pagrindinių prioritetų yra per naujas kryptis skatinti ir atvykstamąjį srautą į mūsų šalį – tai iš esmės gali padėti dar greičiau augti jau dabar esamiems keleivių srautams. Įgyvendindami skrydžių plėtros strategiją daug dėmesio skiriame ir lietuvių keliautojų paklausai, iš tikrųjų Lietuvos gyventojai statistiškai jau dabar atitinka ES kelionių dažnumo vidurkius, todėl matome prasmę plėsti skrydžių kryptis į tas rinkas, kurios yra strategiškai svarbios siekiant pritraukti kuo daugiau užsienio turistų bei investuotojų į mūsų šalį“, – sako A. Stikliūnas.

Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad pastaraisiais mėnesiais aktyviai augant keleivių ir skrydžių srautams, iki pandemijos buvę rodikliai kai kur jau viršyti – pavyzdžiui, vien šį balandį keleivių skaičius, lyginant su pernai, šešis kartus didesnis. Planuojama, kad šių metų pabaigoje bus pasiekta apie 100 kelionių krypčių bei perskraidinta apie 4,7 mln. keleivių. Krovinių apimtys taip pat stabiliai auga ir per metus pasiekė 3 proc. bendros krovinių apimties augimą.

Tikimasi, kad Lietuvos oro uostai pagal perskraidintų keleivių skaičių ir toliau išliks lyderiu Baltijos šalyse, taip aplenkdami Rygos ir Talino oro uostus.

Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas priduria, kad augant srautams natūraliai lieka poreikis spartesniam infrastruktūros atnaujinimui ir pritaikymui – tam, kad ji atitiktų aplinkosauginius reikalavimus ir šiuolaikiškų oro uostų standartus, užtikrintų gerą keleivių patirtį.

Be to, oro bendrovės jau dabar planuoja kitus žiemos ir vasaros sezonų skrydžių tvarkaraščius, dėl to, anot Lietuvos oro uostų atstovo, itin svarbu laiku ir vietoje prisistatyti Lietuvos oro uostų galimybes – būtent tam, kad jos būtų įtrauktos į būsimus oro bendrovių planus.

„Iš tiesų mūsų kaip oro uostų tinklo privalumas – neprisirišimas prie vieno oro vežėjo. Nuolat analizuojame rinkos galimybes, duomenis, naudojamės pažangia analitika, taip pat turime efektyviai ir sėkmingai veikiančią skrydžių plėtros strategiją ir oro bendrovių skatinimo  modelius, kurie padeda pritraukti naujas kryptis ir oro bendroves. Žinoma, ir greitas atsigavimas bei perėjimas į augimą po pandemijos yra vienas iš sėkmės faktorių, kalbantis su oro bendrovėmis“, – teigia Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, VĮ Lietuvos oro uostai