Lietuvos policijos duomenys atskleidžia, kad šiltuoju metų sezonu dviračių ir paspirtukų vagysčių būna per du kartus daugiau. Pareigūnai ir apsaugos specialistai pastebi, kad šiemet anksčiau nei įprastai atšilus orams jau stebimas ryškus vagysčių suintensyvėjimas, ypač įspėja keliaujančius prie vandens telkinių bei paliekančius dviračius ir paspirtukus laiptinėse, kiemuose, prie parduotuvių ar požeminiuose garažuose.
Vagys keliauja kartu su poilsiautojais
Policijos duomenys rodo, kad itin dažnai vagystės įvyksta tada, kai žmonės poilsiauja ir mėgaujasi geru oru. Ilgapirščiai įsisuka į poilsiavietes prie ežerų, jūros ir tiesiog išvažiuoja su svetimu dviračiu ar paspirtuku, o vėliau gali iš to lengvai ir greitai pasipelnyti.
„Savo turtą reikėtų palikti vietoje, kuri yra jūsų regėjimo lauke. Palikus dviratį ar paspirtuką atokioje vietoje, kur nėra nei vienos kameros ir vaikšto mažai žmonių, sudaromos palankios sąlygos ilgapirščiams – jie gali neskubėdami vykdyti nešvarius darbelius. Vis tik, kaip rodo patirtis, dviračiai ir paspirtukai dingsta ne tik iš atokių vietų – pavyzdžiui, poilsiavietėse einame maudytis, degintis, būtent tuo metu daiktai gali būti nugvelbti ir per kelias sekundes“, – sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja V. Guršnytė-Mamniashvili.
Apsaugos tarnybos „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas antrina, sakydamas, kad ypač norintis įspėti keliaujančius prie jūros ar kitų vandens telkinių – esą ten keliauja ne tik poilsiautojai, bet ir ilgapirščiai, kur tyko lengvo grobio.
„Tai gali nutikti ne tik per ilgesnes atostogas, bet ir per trumpą savaitgalio pabėgimą iš miesto prie jūros. Žmonės labai dažnai prie jūros vežasi dviračius ir paspirtukus, nes tai yra puiki pramoga visai šeimai. Tačiau atvykę pailsėti žmonės pamiršta, kad vagys nesiilsi, o savo brangų turtą reikia saugoti. Jokiais būdais negalima palikti dviračių tiesiog prikabintų prie automobilių ant jų stogo ar bendrose viešbučių patalpose. Pagalvokite, galbūt geriau dviračius įsivežti į viešbučio kambarį ar į jo balkoną, o galbūt viešbutis turi saugojimo patalpą“, – įspėja apsaugos specialistas.
Ilgapirščiams nėra vietų, į kurias jie neužeis
Vis tik policijos turima statistika atskleidžia, kad didžioji dalis dviračių ir paspirtukų vagysčių įvyksta sostinėje. Kaip sako V. Guršnytė-Mamniashvili, vagysčių pavasarį ir vasarą padaugėja ne tik dėl didesnio šių transporto priemonių kiekio gatvėse – esą didelės dalies vagysčių būtų galima išvengti, jei žmonės nenumotų ranka į patikimą, nors ir brangesnę dviračio apsaugą – pavyzdžiui, tvirtą grandinę arba metalinį U formos užraktą. Tokias spynas vagišiams įveikti užtrunka daug laiko, o tai padidina šansą, kad jie bus laiku pastebėti.
„Žmonės labai dažnai dviračius palieka be priežiūros – prie parduotuvių, laiptinėse, požeminiuose garažuose, nes galvoja, kad niekas į juos neis. Tačiau ilgapirščiams nėra vietų, į kurias jie neužeis. Jeigu jie randa neprirakintą paspirtuką ar dviratį, jis gali dingti ir per kelias sekundes. Pasitaiko, kad žmonės nusiperka brangų dviratį ar paspirtuką ir neinvestuoja daugiau pinigų į jų apsaugą – nusiperka paprastą trosinę spyną, kurią vagims nukirpti užtrunka maždaug 10 sekundžių. Jeigu paspirtukas sulankstomas, praeiviai net nepastebės, kad vagišius pasiėmė ne savo daiktą“, – aiškina pareigūnė.
Tai liudija ir apsaugos tarnybos „GRIFS AG“ duomenys – anot Ž. Bukausko, vagių nestabdo ne tik požeminio garažo vartai, bet ir viena kita stovėjimo aikštelėje įrengta kamera.
„Kartais aplinkiniams netgi sunku identifikuoti, kad įvyko vagystė. Žmonės neretai požeminiame garaže, prieinamoje vietoje palieka brangius daiktus, nes mano, kad ten – saugu. Tačiau ilgapirščiai ateina užsimaskavę – tarkime, užsidėję kepurę su snapeliu, gobtuvą. Tada nerodydamas jokių emocijų užsėda ant dviračio ir tiesiog išvažiuoja. Jeigu ten bus kitų žmonių, jie tiesiog manys, kad tai – savininkas, o viena kamera nepadės identifikuoti užsimaskavusio ilgapirščio“, – aiškina specialistas.
Jis priduria, kad kameros vagis atgraso tik tada, kai jų yra pakankamai, o vieta, kurioje paliekate savo turtą, yra gerai apšviesta. Į dviračių apsaugą, kaip sako ekspertas, atidžiau turėtų žiūrėti ir žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, mat vien tvora ilgapirščių nesulaikys.
„Būna, kad žmonės pasivažinėja dviračiais ar paspirtukais, numeta juos kieme ir nueina namo ar pas kaimynus. O dviračiai ir lieka gulėti – tai reiškia, kad jie tuo metu yra nesaugomi. Juos reikėtų įvaryti į saugomą sandėliuką ar garažą, kur įrengta signalizacija, kiti barjerai vagims“, – tikina jis.
Spynas nuima vienu rankos mostelėjimu
Pareigūnė prisimena atvejį, kai vagys sugebėjo elektrinį paspirtuką išnešti tiesiog iš žmogaus darbo vietos.
„Vienam žmogui draugas paskolino paspirtuką, nes išvyko pailsėti. Draugas juo išvažiavo į prekybos centrą, kuriame dirba. Jis paliko transporto priemonę prie apsaugos kambariuko, bet ne jame, galvodamas, kad tai bus saugu. Baigęs darbo dieną jis pamatė, kad paspirtuko nėra. Atsukus kameras paaiškėjo, kad atėjo vyriškis, tiesiog pasiėmė paspirtuką ir išėjo“, – pasakoja V. Guršnytė-Mamniashvili.
O štai kito atvejo buvo galima išvengti, jei dviračio savininkas būtų investavęs į kokybišką spyną.
„Peržiūrint prekybos centro kameras, buvo pastebėta, kad ilgapirštis priėjo prie stovo, kur buvo prirakintas dviratis – vienu judesiu atidaro spyną, vėl ją uždeda ant stovo, atsisėda ant dviračio ir išvažiuoja“, – prisimena pareigūnė.
Ir priduria, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai ilgapirščiai tiesiog nuima priekinį ar galinį ratą – priklausomai nuo to, kuris buvo prirakintas – jį palieka, o dviratį nusitempia.
Keletas patarimų, padėsiančių apsisaugoti nuo ilgapirščių:
Pranešimą paskelbė: Vilius Mackonis, MB Komunikacijos agentūra VIRTUOZAI
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]