Atmintinė keliaujantiems lėktuvu: ką reikėtų žinoti apie Šengeno erdvę?

Nors Lietuva Šengeno erdvėje yra daugiau kaip 10 metų, neretam keliautojui, ypač skrendančiam iš oro uosto pirmą kartą, kyla klausimų apie keliones Šengeno ir ne Šengeno erdvėse. Lietuvos aviacijos ekspertai aiškina apie šių erdvių ypatumus ir pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad kelionė praeitų sklandžiai ir nekeltų jokių rūpesčių.

Oro uostuose – dvi atskiros zonos

Šengeno erdvė – tai valstybių, pasirašiusių Šengeno sutartį, teritorijos, kuriose vidaus sienų kontrolė panaikinta. Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 šalys. 22 iš jų, kaip ir Lietuva – Europos Sąjungos (ES) valstybės, tačiau šioje erdvėje yra ir ES nepriklausančios Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Kasmet Šengeno erdvę kerta apie 1,25 mlrd. žmonių. Tam, kad keleivių srautai būtų valdomi efektyviai, oro uostai, priklausantys Šengeno zonai, yra padalinti į dvi aiškiai atskirtas zonas keleivių terminalų viduje.

„Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, šalies oro uostuose buvo atlikti pertvarkymai pagal Šengeno sutarties reikalavimus. Buvo atskirti keliautojų srautai, įdiegta keleivių srautų valdymo sistema. Konkretiems reisams parenkami keleivių judėjimo maršrutai yra matomi švieslentėse ir informaciniuose monitoriuose“, – pasakoja Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.

Tai reiškia, kad tam tikri laipinimo vartai skirti būtent į Šengeno šalis vykdomiems skrydžiams, o likę – Šengeno erdvei nepriklausantiems. Tad pagal tai, į kokią šalį skrendama, parenkami ir atitinkami laipinimo vartai.

Ne Šengeno erdvėje – dokumentų kontrolė

Srautų paskirstymas padeda keleiviams oro uostuose judėti sparčiau, nes priklausomai nuo to, į kuriai erdvei priklausančią šalį vykstama, galioja ir skirtingos kontrolės procedūros. Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, paso kontrolei pateikti nereikia, tad atvykus į oro uostą belieka užsiregistruoti į skrydį (jei to nepadarėte prieš tai) ir pereiti aviacijos saugumo patikrą.

Tuo tarpu vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančią užsienio šalį, oro uoste esančiame Valstybės apsaugos tarnybos poste yra papildomai tikrinami keliautojo asmens dokumentai.

„Kiek laiko turi galioti dokumentas, nustato pačios valstybės, tad prieš skrendant į konkrečią šalį visuomet patartina šį laikotarpį pasitikrinti. Priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, gali būti tikrinama viza, taip pat užduodami kausimai apie kelionės trukmę ir tikslus, lėšas, reikalingas pragyvenimui vizito šalyje metu“, – aiškina V. Kšanas. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad vykdoma dokumentų patikra, natūralu, pareikalauja ir daugiau laiko, tad keliaujantiems už Šengeno zonos ribų reikėtų į tai atsižvelgti ir atvykti į oro uostą kiek anksčiau.

Asmens dokumento nereikėtų pamiršti ir Šengeno zonoje

Vienas iš didžiausių Šengeno erdvės privalumų keliautojams neabejotinai yra tas, jog kertant valstybių narių vidaus sienas, tą galima daryti be vizų ir pasienio kontrolės. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžia, jog keliaujant visuomet privalu turėti su savimi asmens tapatybės kortelę arba pasą.

„Visos Šengeno erdvei priklausančios šalys turi teisę savo teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Be to, tam tikrų situacijų metu – iškilus pavojui saugumui, masinių tarptautinių sportinių renginių metu kontrolės procedūros pasienyje gali būti grąžintos“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas.

Nepilnamečiai gali keliauti ir vieni

V. Kšanas taip pat pažymi, kad tiek vykstant į Šengeno erdvei priklausančias, tiek nepriklausančias šalis nepilnamečiai gali keliauti ir vieni. Jiems reikės galiojančios asmens tapatybės kortelės arba paso.

„Keliaujant ne Šengeno erdvėje taip pat būtinas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas“, – akcentuoja jis. Jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų, o judviejų pavardės nesutampa, gali prireikti pateikti ir vaiko gimimo liudijimą.

Lietuvos oro uostų atstovas primena, kad dėl kelionei reikalingų dokumentų visuomet pravartu pasidomėti iš anksto prieš planuojamą skrydį, o kylant įvairiems klausimams jau oro uoste, visuomet galima kreiptis į jame dirbantį personalą.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”