Siekiant užkardyti COVID-19 viruso patekimą į šalį, Lietuvos oro uostuose buvo imtasi ypatingo reagavimo ir saugumo priemonių sustiprinimo. Šiuo laikotarpiu visuose šalies oro vartuose dirbo didelės visuomenės sveikatos specialistų, kariuomenės atstovų, savanorių, oro uostų, antžeminio aptarnavimo bendrovių darbuotojų ir į ekstremalios situacijos valdymą įsitraukusių institucijų pajėgos, dėjusios milžiniškas pastangas rūpinantis keliautojų gerove ir sveikata.

Nuo vasario mėnesio pradžios, kai Europoje  pradėjo augti užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius, į Lietuvos oro uostus greitosios medicinos pagalbos automobiliai kviesti net 75 kartus.  Daugiausiai – 61 kartą – medikai vyko į Vilniaus oro uostą, Kaune lankėsi 9 ir Palangoje – 5 kartus.

Pats sudėtingiausias etapas Lietuvos oro uostuose buvo kovo 15–17 dienomis, o karščiausia diena – kovo 16-oji – tądien šalyje įsigaliojo privalomojo karantino taisyklės. Per šią parą vien Vilniaus oro uoste greitoji pagalba lankėsi net 20 kartų.

Kaip teigia Lietuvos oro uostų ekstremalių situacijų valdymo vadovas Henrikas Armoška-Eismontas, medikai į pagrindinius šalies oro vartus buvo kviečiama kaskart, vos tik keleiviams buvo fiksuojami galimi Covid-19 viruso simptomai: padidėjusi temperatūra, ūmus gerklės ar kūno skausmas, kiti būdingi nusiskundimai.

„Visais atvejais ligos simptomų turintys keleiviai būdavo izoliuojami atskirose patalpose, jiems tuoj pat kviečiami medikai. Toliau, siekiant užtikrinti kitų keleivių saugumą, terminalo dalys, kuriose buvo įtariamai užsikrėtęs keleivis, būdavo uždaromos ir nedelsiant dezinfekuojamos. Dezinfekuojamos buvo ir kitos, galimai užkrėstos erdvės: trapai, autobusai, palapinės ir kt.“, – pasikeitusius darbo principus prisimena H. A. Eismontas.

Pasak jo, dezinfekcija paprastai trunka apie 1–1,5 val., o kartais, priklausomai nuo patalpų dydžio, ir ilgiau. Be to, po šios procedūros yra privaloma ekspozicija (dezinfekcinės priemonės poveikio laikas, trunkanti dar apie 3 valandas ir, galiausiai, patalpų valymas. Per šį laikotarpį kai kurios oro uostų erdvės buvo dezinfekuotos net po 10–15 kartų.

Buvo etapų, kai dezinfekcijai buvo uždarytas visas atvykimo terminalas, tuomet buvo pasitelkiamas VIP terminalas, oro uostų ekstremalių situacijų valdymo bei kariuomenės palapinės. Šios patalpos, taip pat buvo reguliariai dezinfekuojamos, jeigu per jas būdavo pasitinkami galimai užsikrėtę keleiviai.

„Dėl dezinfekcijos būtinybės įprasti terminalo darbai kartais sustodavo net 4 ar 5 valandoms – tai, žinoma, sujaukė įprastą tvarką, sukėlė keleiviams nepatogumų. Vis dėlto, ekstremalių situacijų metų yra daroma viskas kad galimos rizikos būtų suvaldytos bei maksimaliai užtikrintas keleivių saugumas. Reikia pasidžiaugti, jog tiek specialios tarnybos, tiek mūsų vidaus darbuotojai buvo tokie susitelkę ir dėjo pastangas keleivių srautų suvaldymui“, – teigia H. A. Eismontas.

Šiuo metu keleiviniai skrydžiai Lietuvos oro uostuose yra beveik sustoję, tačiau fiksuojamas stabilus krovininių reisų skaičius, o krovinių kiekis pirmąjį šių metų ketvirtį lenkia analogišką praėjusių metų kiekį.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių. Šio žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 76 reguliariosiomis kryptimis į 51 miestą 26 šalyse.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB