Aiškėja Vilniaus žaliojo miesto kontūrai: po gyventojų siūlymų atnaujintas planas bus pristatytas kitų metų pradžioje

Netaršus viešasis transportas, centralizuotas šildymas nenaudojant iškastinio kuro, išmanus gatvių apšvietimas – tokius planus patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės įmonės, sostinei užsibrėžus iki 2030-ųjų 5 kartus sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Dėl daugelio kitų tvaraus miesto kūrimo sprendinių dar laukiama iniciatyvų iš gyventojų bendruomenių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, kitų suinteresuotų grupių – atnaujintą Vilniaus žaliojo miesto planą planuojama pristatyti 2025 metų pradžioje.

„Šio plano sėkmė itin priklausys nuo aktyvaus žmonių įsitraukimo. Kiek matysime save kaip vieną bendruomenę, vieną organizmą, dirbantį vardan bendro tikslo. Esame vilniečiai, o sostinė yra ir bus visų mūsų namai – tad ir tikslas, čia gyventi būtų gera visiems, turėtų būti bendras“, – sako už Žaliojo miesto plano rengimą atsakingos tarptautinės įmonės ARUP atstovas, urbanistas Martynas Marozas.

Autobusai – elektriniai ir varomi vandeniliu

Vienas pagrindinių Žaliojo miesto plano tikslų – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas. Šiuo metu Vilniuje, skaičiuojant vienam gyventojui, kasmet į orą išmetama 4,5 tonos anglies dioksido (CO2). Plane įtvirtintas siekis, kad iki 2030 m. šis kiekis sumažėtų iki 0,9 tonos vienam gyventojui.

Daugiausiai ŠESD Vilniuje generuoja transportas (38 proc.), elektros vartojimas (25 proc.), centrinis šildymas (17 proc.), bei namų ūkiai ir paslaugos (11 proc.). Likę devyni procentai tenka pramonei, jos procesams bei vėsinimui ir atliekų tvarkymui.

„Pirmiausiai siekiame, kad iki 2030-ųjų visas viešasis Vilniaus miesto transportas būtų netaršus. Planuojame, kad tuo metu sostinė turės daugiau nei 367 elektrinius autobusus ir 164 naujų troleibusų. Dar 16 autobusų turėtų būti varomi vandeniliu, o viso viešojo transporto parko eksploatuojamų transporto priemonių vidutinis amžius bus maždaug 6 metai“, – įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ planais dalijosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis.

Centralizuotas šildymas – iš atsinaujinančių šaltinių

Siekiant mažinti transporto taršą, Vilniuje toliau ketinama plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, spartinti elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą. „Vilniaus viešasis transportas“ iki 2030 m. planuoja įrengti apie pustrečio šimto elektrinių autobusų įkrovimo stotelių. Miestas taip pat užtikrins, kad energija transportui bus gaunama tik iš atsinaujinančių šaltinių.

2030 metais Lietuvos sostinė ketina centralizuotai tiekiamą šilumą gaminti visiškai nenaudojant iškastinio kuro. Savivaldybei priklausančios įmonės jau šiuo metu diegia nutolusias arba įsigyja nuosavas saulės elektrines, o miesto gatvių apšvietimas iki 2030-ųjų turėtų tapti išmanus ir energetiškai efektyvus.

„Labai svarbu, kad matome ne tik viešojo sektoriaus, bet ir verslų bei gyventojų bendruomenių iniciatyvas, prisidedančias prie klimatui neutralaus miesto vizijos. Žmonės ir verslai vis sąmoningiau rūšiuoja atliekas, jungiasi į žaliąsias bangas, daugiau keliauja netaršiais būdais ir t. t. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių supranta, jog žaliojo miesto plane užsibrėžta kryptis yra aktuali visiems ir tik dirbdami kartu galėsime pasiekti keliamus tikslus“, – akcentavo I. Karužis.

Sulaukta daug gyventojų siūlymų

Rugsėjo viduryje vykusioje diskusijoje dėl Žaliojo miesto veiksmų plano gyventojai bei kitos suinteresuotos grupės įvardijo ne vieną siūlymą, kuria kryptimi toliau galėtų žengti šalies sostinė.

Sostinės stogų pavertimas žaliosiomis oazėmis, lietaus vandens surinkimas laistymui, asfaltuotų dangų įtakos oro temperatūrai neutralizavimas, bendras fondas ekstremalių situacijų padariniams šalinti, socialinio teisingumo, įmonių tvarumo, moterų įtraukties ir lygybės sprendiniai – šios ir kitos pasiūlytos idėjos bus integruotos rengiant žaliojo Vilniaus veiksmų planą.

Kasmetinės Europos klimato savaitės, šiemet minimos spalio 21-27 dienomis, išvakarėse prie plano buvo pakviesti prisijungti įvairių mokslo bei ekspertinių įstaigų, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių atstovai. Diskusijos metu išskirti svarbiausi sektoriai: transporto, pastatų, energijos, žemės naudojimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas, atliekų ir vandens.

Po diskusijų etapo Vilniaus žaliojo miesto planas bus tobulinamas, o atnaujintas ir papildytas jo variantas bus pristatytas kitų metų pradžioje.

„Klimato neutralumas yra tiesiogiai susijęs su miesto ateitimi ir gyvenimo jame kokybe. Nors tikslas pasiekti klimato neutralumą iki 2030 m. yra tikrai ambicingas, pradedame ne nuo nulio: Vilnius jau dabar aktyviai įgyvendina klimatui palankius sprendimus transporte ir energetikoje“, – sakė I. Karužis.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko inicijuota Žaliųjų miestų programa startavo 2016 m. lapkričio mėnesį. Nuo tada į tvarią infrastruktūrą Europoje jau investuota daugiau nei 2,3 mlrd. eurų, į orą išmesta beveik 4,5 mln. tonų mažiau CO2 dujų, o teigiamą programos poveikį tiesiogiai pajuto daugiau nei 76 milijonai Europos gyventojų. 

Pranešimą paskelbė: Rolandas Kajokas, UAB „Idea Prima”