„airBaltic“ 2024 m. ataskaita: nepaisant visos pramonės šakos iššūkių, fiksuotas rekordinis pajamų ir keleivių skaičiaus augimas

1

„airBaltic“ 2024 m. ataskaita: nepaisant visos pramonės šakos iššūkių, fiksuotas rekordinis pajamų ir keleivių skaičiaus augimas

Šie metai buvo sudėtingi dėl visos pramonės šakos problemų, tačiau stabilūs pagrindinių rodiklių rezultatai ir auganti paklausa leidžia teigti, kad „airBaltic“ yra pagrindinis regioninio susisiekimo variklis.

Ryga. Šiandien pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė 2024 m. finansinių ir veiklos rezultatų ataskaitą. Bendrovė pasiekė didžiausias kada nors gautas metines pajamas – beveik 748 mln. eurų, t. y. 12 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Be to, bendras keleivių skaičius (įskaitant visų tipų keleivius ir oro transporto bendrovės ACMI-out operacijas) pirmą kartą viršijo rekordinius aštuonis milijonus, o tai reiškia 18 proc. metinį augimą.

Be to, nepaisant visos pramonės šakos iššūkių, „airBaltic“ veiklos modelis ir nuolatinė tinklo plėtra lėmė, kad pakoreguotas EBITDAR per metus padidėjo 16 proc. ir pasiekė 184 mln. eurų. Oro linijų bendrovės pakoreguota EBITDAR marža išaugo iki 24,6 proc., o tai patvirtina modernaus orlaivių parko „Airbus A220-300“ efektyvumą ir drausmingą sąnaudų valdymą. Tuo metu pakoreguota EBITDA siekė 158 mln. eurų (2023 m. – 163 mln. eurų), o pakoreguota EBITDA marža buvo 21,2 proc., t. y. 3,3 procentinio punkto mažesnė nei praėjusiais metais. Šį sumažėjimą pirmiausiai lėmė padidėjusios veiklos sąnaudos ir išorės rinkos sąlygos.

Tačiau „airBaltic“ patyrė 118 mln. eurų grynųjų nuostolių, kuriuos daugiausiai lėmė išorės veiksniai, įskaitant pagreitintą „Pratt & Whitney“ variklių nusidėvėjimą, kuris siekė 73 mln. eurų, ir su valiuta susijusius nepiniginius koregavimus, įskaitant euro nuvertėjimą JAV dolerio atžvilgiu 2024 m. ir grupės išplėstos obligacijų programos aptarnavimą nuo 2024 m. gegužės mėn.

2024-ieji buvo ir augimo, ir išorinių iššūkių metai. Užfiksavome naujus keleivių skaičiaus ir pajamų rekordus, o reguliariaisiais skrydžiais buvome užimti kaip niekada anksčiau. Paklausa pasiekė naujas aukštumas, nustatydama naujus mūsų istorijos rodiklius. Tačiau finansinius rezultatus paveikė visoje pramonėje kilusios variklių techninės priežiūros problemos ir valiutų kursų svyravimai. Vis dėlto tai laikini sunkumai, kurie nekeičia mūsų ilgalaikės trajektorijos“, – teigia „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Mes ir toliau siekiame tvaraus augimo, optimizuojame savo orlaivių parką ir plečiame tinklą, kad sustiprintume „airBaltic“ pozicijas ateityje, įskaitant galimą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Mūsų veiklos rezultatai pabrėžia esminį „airBaltic“ vaidmenį užtikrinant regioninį susisiekimą ir ekonominę plėtrą“, – išskiria M. Gaussas.

Rodiklis

2024 m.

2023 m.

Pokytis

Pajamos

747.6 mln. eurų

668 mln. eurų

12 proc.

Pakoreguotas EBITDAR

184.2 mln. eurų

158.9 mln. eurų

16 proc.

Pakoreguota EBITDAR marža

24.6 proc.

23.8 proc.

0.8 pp

Pakoreguota EBITDA

158.3 mln. eurų

163.3 mln. eurų

-3 proc.

Pakoreguota EBITDA marža

21.2 proc.

24.5 proc.

-3 pp

Grynasis pelnas / (nuostoliai)

(118.2) mln. eurų

33.7 mln. eurų

(151.8) mln. eurų

Keleiviai

5.1 mln.

4.5 mln.

13 proc.

Visi keleiviai
(įskaitant visų tipų keleivius ir oro linijų ACMI-out operacijas)

8.3 mln.

7 mln.

18 proc.

Skrydžiai

47 tūkst.

44.1 tūkst.

7 proc.

Visi skrydžiai (įskaitant ACMI-out)

73.3 tūkst.

65.5 tūkst.

12 proc.

Užpildymo rodiklis

81.2 proc.

76.7 proc.

4.5 pp

2024 m. „airBaltic“ baigė su didžiausiu per visą istoriją keleivių skaičiumi – pervežė daugiau nei penkis milijonus keleivių, t. y. 13 proc. daugiau nei 2023 m., o bendras keleivių skaičius viršijo aštuonis milijonus, t. y. 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Šis augimas pabrėžia didėjančią „airBaltic“ paslaugų paklausą ir patvirtina jos lyderio pozicijas Baltijos regione. Be to, bendras skrydžių skaičius, įskaitant ACMI-out operacijas, pasiekė naują rekordą ir viršijo 73 tūkst. – 12 proc. daugiau nei 2023 m. Tuo metu pačios „airBaltic“ reguliariųjų skrydžių skaičius siekė 47 tūkst., t. y. per metus veiklos apimtys išaugo 7 proc. Aviakompanija taip pat išlaikė užtikrintus veiklos rezultatus – reguliariųjų skrydžių apkrovos koeficientas per metus padidėjo 4,5 procentinio punkto ir 2024 m. siekė maždaug 81 proc., palyginti su maždaug 77 proc. 2023 m.

2024 m. „airBaltic“ išplėtė savo orlaivių parką, pridėdama tris naujus orlaivius „Airbus A220-300“ ir gaudama užsakymus dar dešimčiai orlaivių, taip dar labiau padidindama savo ilgalaikį tikslą iki 2030 m. pasiekti 100 orlaivių. Jau eksploatuodama 50 A220-300 orlaivių ir dar keturis, kuriuos planuojama prijungti 2025 m., „airBaltic“ išlieka didžiausia šio tipo orlaivių operatorė pasaulyje.

Be reguliariųjų skrydžių, „airBaltic“ ir toliau plėtojo ACMI-out paslaugas, kurios yra svarbi hibridinio verslo modelio dalis. Aviakompanija taip pat užsitarnavo gerą reputaciją nuomos su įgula rinkoje, o „Lufthansa Group“ išlieka didžiausia jos ACMI-out klientė. Šios partnerystės dėka „airBaltic“ modernus „Airbus A220-300“ orlaivių parkas teikia patikimas, efektyvias ir aukštos kokybės paslaugas keleiviams įvairiose rinkose.

„airBaltic“ komanda 2024 m. išaugo iki daugiau kaip 2 700 specialistų, t. y. maždaug 10 proc. daugiau nei per metus. Aviakompanija atidarė „airBaltic“ technikos akademiją, skirtą būsimiems aviacijos technikams rengti, ir atšventė 100-ąjį Pilotų akademijos absolventą. „airBaltic“ taip pat baigė penktąjį Lyderystės akademijos – ALFA – sezoną, toliau investuodama į naujos kartos aviacijos lyderius.

Visą finansinę ataskaitą galima rasti čia: https://investors.airbaltic.com/en/financial-information

„airBaltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino, Tamperės ir, sezoniškai, Gran Kanarijos, skraidina beveik 130 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione. Visą „airBaltic“ skrydžių tvarkaraštį ir bilietus galima rasti bendrovės tinklalapyje www.airbaltic.com.

Apie „airBaltic“:

„airBaltic“ („Air Baltic Corporation AS“) yra pirmaujanti oro transporto bendrovė Baltijos šalyse ir viena sparčiausiai augančių oro vežėjų Europoje. Būdama mišri oro transporto bendrovė, ji naudojasi tiek tradicinio tinklo, tiek pigių skrydžių bendrovių privalumais. Iš Rygos, Talino, Vilniaus, Tamperės, Vilniaus, o sezoniškai ir iš Gran Kanarijos, „airBaltic“ skraidina beveik 130 maršrutų, kuriais Baltijos šalys jungiamos su daugiau kaip 70 vietų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukaze. 

1995 m. įkurta bendrovė „airBaltic“ šiandien turi vieną jauniausių Europoje orlaivių parkų, kurį sudaro 50 „Airbus A220-300“ orlaivių, ir joje dirba daugiau kaip 2 800 darbuotojų. 2025 m. vasarį „airBaltic“ tapo pirmąja Europos oro transporto bendrove, savo skrydžiuose siūlančia nemokamą didelės spartos „SpaceX Starlink“ internetą.

Didžiąją bendrovės akcijų dalį valdo Latvijos valstybė, kuriai priklauso 97,97 proc. akcijų, o likusieji 2,03 proc. priklauso privatiems akcininkams. 2025 m. sausio mėn. bendrovė „Lufthansa Group“ paskelbė apie investiciją į mažumos „airBaltic“ akcijų paketą, sandorį tikimasi užbaigti 2025 m. antrąjį ketvirtį. 

Bendrovės „airBaltic“ įsipareigojimas siekti aukščiausios kokybės yra įvertintas daugybe prestižinių apdovanojimų, įskaitant tai, kad „Skytrax“ ją trejus metus iš eilės pripažino geriausia oro transporto bendrove savo regione. 2023 m. „APEX“ apdovanojo bendrovę „Passenger Choice“ apdovanojimu už geriausią keleivių salono aptarnavimą Europoje, o 2024 m. „airBaltic“ gavo „APEX“ keturių žvaigždučių pagrindinių oro linijų apdovanojimą už įsipareigojimą teikti aukštos kokybės kelionių patirtį. Tais pačiais metais oro linijų bendrovei buvo įteiktas PROS AI Innovator apdovanojimas už dirbtinio intelekto panaudojimą siekiant transformacinių rezultatų ir optimizuojant veiklą. 2025 m. „airBaltic“ debiutavo pasauliniuose reitinguose, kuriuos sudarė „Airline Ratings“, pripažinusi ją tarp 50 saugiausių pasaulio oro linijų ir įtraukusi į 2025 m. geriausių pasaulio oro linijų sąrašą.

Pranešimą paskelbė: Vytautas Lukaševičius, Integrity PR, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Logistikos ir sandėliavimo įmonių elektrifikacija: kiek leidžia sutaupyti?

Logistikos ir sandėliavimo įmonių elektrifikacija: kiek leidžia sutaupyti?

Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]


Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus numatoma įpareigoti dėvėti šalmus

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus numatoma įpareigoti dėvėti šalmus

2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]


Ministras E. Sabutis: „Paštomatų tinklas išaugs bene dvigubai, šimtai jų bus statomi kaimuose ir miesteliuose“

Ministras E. Sabutis: „Paštomatų tinklas išaugs bene dvigubai, šimtai jų bus statomi kaimuose ir miesteliuose“

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis patvirtino Universaliosios pašto paslaugos (UPP) aprašą, kuriuo Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs bene dvigubai ir perkops 700-us. Naujieji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena bent 500 žmonių. Gyventojai jais galės ne tik siųsti bei gauti tarptautines siuntas, bet ir laiškus.  „Sulaukdavome daug prašymų iš atokesnių vietovių […]


Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Kelių infrastruktūros finansavimo sistemos reforma: kuriamas Kelių fondas

Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų.  […]


„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

„Via Lietuva“: prasideda darbų keliuose sezonas – tęsiama Krunos tilto rekonstrukcija, įgyvendinami kiti svarbūs projektai

Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]


E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

E. Sabutis dalyvaus neformaliame ES transporto ministrų susitikime

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]