Įdėti skelbimą

A. Jackus. Teisminiai ginčai gali įšaldyti išskirtinio „Rail Baltica“ objekto progresą

70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šaliai yra reikalingas „Rail Baltica“ projektas. Projektas, kurio socialinė-ekonominė nauda, anot ekspertų, matuojama milijardais eurų. Visgi pastarųjų mėnesių įvykiai, susiję su vieno įspūdingiausio objekto – tiltu per Neries upę Jonavos rajone – statybos darbų konkursu, identifikuoja apie riziką netekti dalies ar net viso ES finansavimo, siekiančio kelias dešimtis milijonų eurų.

Projektas, jau nešantis naudą Lietuvai

„Rail Baltica“ yra vienas Europos transporto tinklo infrastruktūros kertinių projektų, kuris tiesiogiai prisideda prie ES aplinkosaugos strategijos bei „Žaliojo kurso“ politikos tikslų. Kompanijos „Ernst & Young Baltic“ dar 2017 m. atliktoje geležinkelių infrastruktūros bei projekto „Rail Baltica“ sąnaudų ir naudos analizėje įvertinta, kad visose trijose Baltijos valstybėse „Rail Baltica“ eksploatacija leis sumažinti anglies dvideginio emisijų išmetimų kiekius, kurių skaičiuojama nauda prilygs 3 mlrd. eurų. Dar beveik 3,3 mlrd. naudos bus dėl kitų orą taršą lemiančių kenksmingų medžiagų kiekio sumažinimo. 

Toje pačioje analizėje apskaičiuota projekto socialinė-ekonominė nauda apytiksliai lygi apie 16 mlrd. eurų. Paprasčiau sakant – būtent šia suma įprasminamas geresnis susisiekimas ekologišku transportu Baltijos šalių gyventojams, jų sutaupytas kelionės laikas, automobilių bei krovininio transporto perkėlimas ant geležinkelio ir netgi išsaugotos gyvybės keliuose. Be to, ekspertų vertinimu, Baltijos šalių BVP papildomai išaugs 2 mlrd. eurų. Galiausiai, skaičiuojama, kad viso 870 kilometrų ilgio europinio standarto geležinkelio statybai per tris valstybes prireiks apie 13 tūkst. įvairaus profilio specialistų ir daugiau nei 24 tūkst. darbo vietų bus sukurta netiesiogiai susijusiose arba paskatintose pramonės šakose.

Visgi norisi kalbėti ne tik apie laukiamas projekto naudas. Lietuva kaip šio projekto įgyvendintojas išsiskiria tuo, kad žvelgiant iš mūsų šalies perspektyvos, „Rail Baltica“ jau neša realią naudą. Pernai metais, Kauno intermodalinį terminalą europine vėže prijungus prie ES geležinkelių sistemos, mūsų regiono verslui atsivėrė naujos intermodalinių krovinių gabenimo galimybės. Tai itin svarbus pasiekimas projekto įgyvendinime.

Latvijos link

Ambicijos dėl projekto įgyvendinimo nemažėja. Šiuo metu intensyviai ruošiamasi visiškai naujo geležinkelio statybai Latvijos sienos link. Esame paskelbę rangos konkursus kone 30-imčiai kilometrų geležinkelio infrastruktūros statybai Jonavos rajone: sankasai, inžineriniams statiniams įrengti ir jungiamiesiems automobilių keliams nutiesti. „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpa Latvijos sienos link – pirma visiškai naujo europinio geležinkelio statyba po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pasižyminti techniniais iššūkiais. Būtent šioje atkarpoje suprojektuotas įspūdingas inžinerinis statinys – tiltas per Neries upę, kuris bus vienas ilgiausių, 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos šalyse. 

Identifikuotos rizikos

Sutartį, atitinkančią nacionalinio saugumo interesus, dėl šio išskirtinio „Rail Baltica“ geležinkelio objekto planavome pasirašyti pernai ar vėliausiai dar šių metų pradžioje. Rangovo parinkimas užtruko dėl pastaruosius mėnesius vykusių teisminių ginčų. Be to, mūsų žiniomis, teismas yra gavęs dar vieną skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl identifikuojame realią grėsmę prarasti tilto statybai skirtą finansavimą, kuris siekia kone 70 mln., nes dėl laiku nesudarytos tilto statybos sutarties kyla reali grėsmė nespėti įgyvendinti sutarties iki vėliausio įmanomo privalomo termino.

Pagal sudarytą Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ES paramos) finansavimo sutartį, pagal kurią finansuojamas „Rail Baltica“ projektas, geležinkelio tiltas per Nerį turi būti pastatytas vėliausiai iki 2024-ųjų pabaigos. Kyla rizika, kad jeigu iki termino pabaigos nebus baigta didžioji dalis statybos darbų, galime prarasti ne tik teisę panaudoti ES finansavimą sutarties užbaigimo likučiui, bet ir tą ES finansavimą, kuris buvo įsisavintas iki 2024 m. pabaigos. Vadinasi, patirtos išlaidos turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Kalbant apie statybos darbų terminus, pagal parengtą perkamų darbų techninį projektą, darbai turėtų trukti ne mažiau 2,5 metų, o atsižvelgiant į žiemos periodus bei laikotarpį, kuris reikalingas parengti darbų pradžiai reikalingą dokumentaciją – apie 3 metus nuo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo. Todėl siekiant užbaigti sutarties apimtyje numatytus statybos darbus ir gauti darbų perėmimo pažymas iki 2024 m. pabaigos, sutartį kritiškai svarbu sudaryti artimiausiu metu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad dažnai rizika yra kompleksiška ir tiesiogiai liečianti kitas projekto dalis, nes projekto viduryje esančių sandorių vėlavimas kelia rizikas ne tik jų pačių finansavimui, bet ir po jų vykdomiems vėlesniems sandoriams.

Siekiant minimalizuoti galimas rizikas dėl ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo vėlavimo ir tikimybės prarasti ES finansavimą dėl laiku neatliktų įsipareigojimų, reikalingos išskirtinis dėmesys „Rail Baltica“ projektui. Tai reiškia, kad mes, kaip projekto vykdytojas esame pasiruošę pateikti visą reikiamą informaciją, kuri reikalinga siekiant užkirstų kelią galimoms rizikoms įgyvendinant Lietuvai reikšmingą projektą.

Projekto statusas

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį prieš daugiau nei dešimtmetį LR Seimas yra pripažinęs ypatingos valstybinės svarbos projektu. Europos Parlamentas ir Europos Taryba prioritetinių transporto projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas geležinkelio projektas „Rail Baltica“, patvirtino dar 2004-aisias, jis yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Todėl „Rail Baltica“ projektui skiriamas ypatingas Europos Sąjungos, mūsų valstybės institucijų bei šalių partnerių, kurios dalyvauja projekte, dėmesys.

Verta paminėti ir Seimo Europos reikalų ir Ekonomikos komitetų įkurtą darbo grupę geležinkelių jungties projekto „Rail Baltica“ parlamentinei priežiūrai užtikrinti. Šiai grupei apie projekto pažangą nuolat informaciją teikia Susisiekimo ministerija, ji taip pat išdėsto pozicijas tam tikrais strateginiais klausimais, pavyzdžiui, dėl infrastruktūros valdymo, finansavimo. Tai geras pavyzdys, kaip valstybės institucijos palaiko strateginių projektų vykdymą, tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie jų įgyvendinimo palaikydamos įstatymų keitimus.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]