Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams.
„Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies išvystymas iš esmės perbraižys Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ateitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė priduria, kad šiame etape bus vystomas ne tik uostas, bet ir Klaipėdos miestui svarbi infrastruktūra.
„Aktyviai dirbame, kad Klaipėdos pietinis aplinkkelis taptų strategiškai svarbia tiek uosto, tiek miesto jungtimi. Tokio masto infrastruktūros kūrimas – ilgalaikis procesas, todėl visus veiksmus jau dabar planuojame taip, kad susisiekimo infrastruktūra aplink uostą augtų kartu, o ne eitų iš paskos“, – sako D. Sujetaitė.
Šiuo metu pietinio aplinkkelio darbai jau pajudėję, pradėtas projektui būtinų teritorijų planavimas.
Stipresnis uostas – nauda ekonomikai ir saugumui
Klaipėdos uosto akvatorijoje numatoma suformuoti apie 100 hektarų naują teritoriją, ją pritaikant krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Kartu bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 kilometro, įrengiami pietiniai uosto vartai.
Taip pat numatytas pietinės marinos įrengimas, kuris yra neatsiejama pietinių uosto vartų dalis. Marina bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, numatant apie 500 vietų laivams. Šis projektas leis sukurti modernią rekreacinę infrastruktūrą, papildančią komercinę uosto veiklą ir stiprinančią uosto integraciją su miestu.
Prognozuojama, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Per 25 metus ekonominė nauda galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų, o ilgalaikės uosto pajamos – apie 1,2 mlrd. eurų per 50 metų laikotarpį.
Projektas laikomas strateginės reikšmės tiek nacionaliniam saugumui, tiek Lietuvos ekonomikai, tadįstatymas leis operatyviai organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrins projekto koordinavimą valstybės lygmeniu ir nustatys skaidrią tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.
Pietinės uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis, derinantis privataus kapitalo investicijas, uosto valdytojo lėšas ir kitus šaltinius. Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais.
Be to, papildomai galėtų būti pritraukta apie 800 mln. eurų privačių investicijų į uosto suprastruktūros (statinių, įrenginių ir kitos veiklai reikalingos įrangos) vystymą, kurių apimtis priklausys nuo konkrečių investuotojų verslo sprendimų. Bendrai tai sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų.
Įstatymo projekte įtvirtintas investicinis mechanizmas, leidžiantis pritraukti privatų kapitalą dar ankstyvoje stadijoje – investuotojai prisidėtų prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per pradinį įnašą. Pradinis įnašas turės būti ne mažesnis kaip 300 mln. eurų. Toks modelis leis reikšmingai sumažinti valstybės finansinę naštą ir užtikrinti, kad projekte dalyvautų tik finansiškai pajėgūs, ilgalaikius įsipareigojimus galintys prisiimti investuotojai.
Planuojama, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje ir uosto infrastruktūra bus suformuoti iki 2028 metų pabaigos, o teritorijos eksploatacija galėtų būti pradėta 2029 metais.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]
Pirmajame naujai kadencijai paskirtos AB „Kelių priežiūra“ valdybos posėdyje valdybos pirmininke išrinkta nepriklausoma narė Julija Abromavičienė. J. Abromavičienė turi ilgametę patirtį strateginio valdymo, organizacijų vystymo ir veiklos efektyvinimo srityse. Šiuo metu ji eina UAB „Civinity Engineering“ valdybos pirmininkės pareigas bei yra UAB „Valandinis“ nepriklausoma valdybos narė. AB „Kelių priežiūra“ valdyboje ji kuruoja strateginio valdymo ir […]
UAB „Zentra Motors Group“, kuri yra UAB „Sostena“ įmonių grupės narė, pasirašė „Omoda“ ir „Jaecoo“ atstovavimo sutartį Lietuvoje su Baltijos šalių importuotoju SIA „Mūsa Ci“. Klientai kviečiami išbandyti „Omoda“ ir „Jaecoo“ automobilius laikinai veikiančioje atstovybėje Ukmergės g. 279, Vilniuje. Automobilius taip pat galima įsigyti internetinėje svetainėje www.omodajaecoo.lt. Rudenį Vilniuje, Ukmergės gatvėje, duris atvers pirmoji oficiali […]
Oro bendrovė „Wizz Air“ praneša nuo 2027 m. savo orlaiviuose pradėsianti diegti „Starlink“ interneto ryšio technologiją. Bendrovė taps pirmąja Europos itin žemų kainų oro linijų bendrove, pasiūlysiančia keleiviams galimybę naudotis sparčiu palydoviniu internetu skrydžio metu. Įdiegus sistemą, keleiviai galės naudotis greitu ir mažos delsos interneto ryšiu visos kelionės metu – naršyti internete, siųsti žinutes, dirbti […]
Pastaraisiais metais Kaune ne tik statomos naujos jungtys ar kompleksiškai atnaujinamos gatvės, bet ir investuojama į eismo saugumo sprendimus. Tarp tokių – kryptinis apšvietimas, įstrižinės perėjos, padidinto atspindžio ženklai, atitvarai ar net „rombai“. Statistika rodo, kad tai stipriai prisideda prie gyvybių išsaugojimo, o ypač – pėsčiųjų perėjose. Iškalbinga statistika Nuo 2019 m. birželio iki 2025 […]
Klaipėdos uostas atidarė pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio stotį. Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas. „Visi keliai veda į Klaipėdą, o Klaipėdos uostas – į pasaulį. Nebūtina skristi ar važiuoti traukiniu – […]