Įdėti skelbimą

Pristatyta Panevėžio regiono LEZ vizija: ambicija – tapti Baltijos gynybos ir inovatyvios pramonės koridoriumi

1

Pristatyta Panevėžio regiono LEZ vizija: ambicija – tapti Baltijos gynybos ir inovatyvios pramonės koridoriumi

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariams pristatytas vienas ambicingiausių regioninės plėtros projektų Lietuvoje – atnaujinta Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos (LEZ) investicinio projekto vizija ir ekonominis potencialas. Projektas numato iki 424 hektarų teritorijos vystymą šalia būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo, kuriant naujos kartos pramonės, logistikos, gynybos ir inovacijų teritoriją.

„Šiandien Panevėžys turi galimybę tapti vieta, kur susitinka strateginė infrastruktūra, pramonė, technologijos ir tarptautinės investicijos. „Rail Baltica“ atveria regionui visiškai naują etapą – galimybę būti svarbia Baltijos ir Šiaurės Europos ekonominio žemėlapio dalimi. Labai svarbu, kad šį projektą matome kaip ilgalaikę kryptį, kuri stiprina viso regiono konkurencingumą, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir atveria daugiau galimybių žmonėms savo ateitį kurti Panevėžyje bei Panevėžio regione“, – sako Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.

Panevėžys idėją dėl naujos laisvosios ekonominės zonos vystymo pradėjo formuoti dar prieš penkerius metus, vertindamas būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros kuriamas galimybes regionui. Svarbus žingsnis žengtas 2023 metais, kai Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros investicijoms skirtos teritorijos vystymo.

Savivaldybės, siekdamos pagerinti Panevėžio miesto ir rajono investicinę aplinką, stiprinti regiono investicinį patrauklumą, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms pritraukti ir naujoms darbo vietoms kurti, susitarė bendradarbiauti planuojant teritorijos vystymą šalia būsimo „Rail Baltica“ infrastruktūros mazgo.

Pristatymo metu akcentuota, kad būsima teritorija vystoma strategiškai svarbioje vietoje – šalia būsimo „Rail Baltica“ terminalo ir intermodalinio logistikos mazgo. Studijoje pažymima, kad ši infrastruktūra gali tapti vienu svarbiausių Panevėžio regiono konkurencinių pranašumų Baltijos ir Europos mastu.

Projektas orientuotas į ilgalaikę, daugiau nei 30 metų etapais vykdomą plėtrą. Viena svarbiausių projekto krypčių – sudaryti galimybes investuotojams kurtis didelėse, verslo plėtrai parengtose teritorijose, atitinkančiose šiuolaikinių gamybos ir logistikos įmonių poreikius.

Pristatyti ekonominiai projekto skaičiavimai

Pristatyti ekonominiai skaičiavimai rodo reikšmingą projekto potencialą tiek Panevėžio regionui, tiek valstybei.

Skaičiuojama, kad:

  • LEZ teritorijoje galėtų būti sukurta iki 7 tūkst. naujų darbo vietų;
  • per visą LEZ veikimo laikotarpį privačios investicijos galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų;
  • vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė galėtų viršyti 22 mlrd. eurų;
  • valstybės ir savivaldybių biudžetai iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių galėtų gauti apie 1,7 mlrd. eurų pajamų.

Studijoje taip pat pažymima, kad tokios teritorijos naudą kuria ne tik pačioje LEZ – augant įmonėms, darbo vietų ir užsakymų daugėja ir vietos verslams bei paslaugų sektoriui. Viena darbo vieta LEZ įmonėje vidutiniškai sukuria dar vieną papildomą darbo vietą tiekimo grandinėje.

Pristatytame projekte išskiriama ir naujos kartos LEZ koncepcija – teritorija orientuojama ne tik į tradicinę gamybą, bet ir į aukštos pridėtinės vertės sektorius, gynybos industriją, technologijų vystymą bei tvarius infrastruktūros sprendimus.

Projektą rengę ekspertai pažymėjo, kad Europoje vykstanti pramonės transformacija, gynybos sektoriaus augimas ir tiekimo grandinių persitvarkymas kuria naujas galimybes regionams, galintiems pasiūlyti strategiškai išsidėsčiusias ir investicijoms parengtas teritorijas.

Šiuo metu projektas derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o artimiausiu metu planuojama tęsti koordinavimą su kitomis nacionalinėmis institucijomis, siekiant užtikrinti nuoseklų Panevėžio regiono LEZ projekto vystymą.

Komunikacijos skyrius

Pranešimą paskelbė: Loreta Kaškelienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vasaros realybė keliuose: daugiau remonto darbų, automobilių ir mažiau kantrybės

Vasaros realybė keliuose: daugiau remonto darbų, automobilių ir mažiau kantrybės

Šalyje prasidedant intensyviems kelių infrastruktūros tvarkymo darbams ir augant šiltojo sezono kelionių srautams, vairuotojai artimiausiais mėnesiais gali susidurti su sudėtingesnėmis eismo sąlygomis. Dėl vykstančių remonto darbų tiek išvykimas iš didmiesčių, tiek sugrįžimas į juos gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Ekspertai ragina vairuotojus keliones planuoti iš anksto, įvertinti galimus eismo ribojimus bei skirti daugiau dėmesio saugumui […]


Išrinkta nauja AB „Kelių priežiūra“ valdyba

Išrinkta nauja AB „Kelių priežiūra“ valdyba

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti ir tvarkanti AB „Kelių priežiūra“ turi naują 5 narių valdybą. Konkurse, kuriame varžėsi net 85 kandidatai, atrinkti keturi nepriklausomi nariai. Prie jų valdyboje jungiasi ir Susisiekimo ministerijos atstovė.  Nepriklausomų valdybos narių atranką, kurią vykdė personalo paieškos bendrovė „Master Class LT“, laimėjo Dalia Andrulionienė, Jonas Davidavičius, Julija Abromavičienė ir Tomas Tumėnas.Valdyboje taip […]


Ar išaugusios degalų kainos persodins vairuotojus prie hibridinių automobilių vairo?

Ar išaugusios degalų kainos persodins vairuotojus prie hibridinių automobilių vairo?

Šį pavasarį šoktelėjusios degalų kainos dar kartą priminė, kad vairuotojų išlaidas lemia ne tik automobilio įsigijimo kaina, bet ir jo eksploatacija. Vis tik Lietuvos automobilių parke vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai – iki balandžio 1 dienos jų šalyje buvo registruota daugiau kaip 1,16 milijono. Tuo metu hibridinių, benzinu ir elektra varomų automobilių buvo net 9 […]


Išrinkta nauja AB „Kelių priežiūra“ valdyba

Išrinkta nauja AB „Kelių priežiūra“ valdyba

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti ir tvarkanti AB „Kelių priežiūra“ turi naują 5 narių valdybą. Konkurse, kuriame varžėsi net 85 kandidatai, atrinkti keturi nepriklausomi nariai. Prie jų valdyboje jungiasi ir Susisiekimo ministerijos atstovė.  Nepriklausomų valdybos narių atranką, kurią vykdė personalo paieškos bendrovė „Master Class LT“, laimėjo Dalia Andrulionienė, Jonas Davidavičius, Julija Abromavičienė ir Tomas Tumėnas.  Valdyboje […]


TPVCA rinka Lietuvoje pasiekė 350,7 mln. EUR, draudimas jaunam vairuotojui kainuoja iki 9 kartų brangiau

TPVCA rinka Lietuvoje pasiekė 350,7 mln. EUR, draudimas jaunam vairuotojui kainuoja iki 9 kartų brangiau

VILNIUS, 2026 m. gegužės 26 d. – Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) privalomojo draudimo rinka 2024 m. išaugo iki  350,7 mln. EUR ir augo 4,4 proc., rodo Lietuvos banko 2024 m. draudimo rinkos apžvalga. TPVCA šiandien sudaro 28,9 proc. visos ne gyvybės draudimo  rinkos Lietuvoje, o rinkoje licencijuoti 19 draudikų.   Per 2024–2025 […]


Keičiasi elektromobilių įkrovimo technologijos – kinta ir vairuotojų įpročiai: kur link viskas juda?

Keičiasi elektromobilių įkrovimo technologijos – kinta ir vairuotojų įpročiai: kur link viskas juda?

Elektromobilių skaičiui Lietuvoje sparčiai augant, vairuotojų lūkesčiai dėl įkrovimo infrastruktūros taip pat keičiasi. Jei prieš kelerius metus kelionės elektra varomu automobiliu reikalavo kruopštaus planavimo, daugybės skirtingų programėlių telefone ir krūvos plastikinių kortelių piniginėje, šiandien situacija tampa vis paprastesnė. Tad kas pasikeitė ir kur link viskas juda?  Laukiamiausias – automatinis įkrovimas  Visų pirma, įkrovimo tinklų operatoriai […]