Lietuviai svajoja apie BMW ir „Audi“, bet galiausiai perka visai ką kitą

Naudotų automobilių pirkėjai domisi prestižinėmis markėmis, bet sprendimą priima vadovaudamiesi racionaliais argumentais. Emocija ar įvaizdis pirkėjams vis dar svarbu, tačiau dažniausiai nusveria automobilio kaina ir eksploatacijos kaštai.

„Didžiausias susidomėjimas rinkoje ir toliau tenka BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“ modeliams. Pirmosios dvi markės dažniausiai siejamos su vairavimo malonumu, komfortu ir prestižu, tačiau realiuose sandoriuose pirkėjai ieško gero kainos, kokybės bei patikimumo balanso“, – sako Tautvydas Stasiulis, portalą „Autogidas.lt“ valdančios UAB „Horizontal Media“ atstovas.

Racionalų požiūrį į automobilio įsigijimą atspindi ir finansavimo tendencijos – vis daugiau gyventojų automobilį renkasi įsigyti lizingu arba pasinaudodami vartojimo paskola.

Pasak „Autogidas.lt“ lizingo partnerių „GF banko“ Pardavimų departamento direktoriaus Skirmanto Ketvirčio, transporto priemonės įsigijimas yra tarp dažniausių skolinimosi paskirčių.

„GF banko“ apklausos duomenimis, 36 proc. lietuvių, kurie ėmė vartojimo paskolą, nurodė, jog paskolos pinigus naudojo transporto priemonei įsigyti. Automobilio įsigijimas daugeliu atvejų yra suplanuotas ir atsakingai vertinamas finansinis sprendimas, o rinkdamiesi finansavimo sprendimus gyventojai daugiausia dėmesio skiria ne emocijai, o skaičiams“, – komentuoja S. Ketvirtis.

Jo teigimu, autolizingas yra patogus būdas įsigyti naujesnį ir patikimesnį automobilį, paskirstant išlaidas ilgesniam laikotarpiui, tačiau tai nepigus pirkinys, todėl svarbu atsakingai įvertinti savo finansines galimybes bei perspektyvas, atsižvelgti ne tik į būsimas mėnesines įmokas, bet ir bendrą automobilio išlaikymo kainą.

Kodėl lietuviai mėgsta „Volkswagen“?

Nors BMW, „Audi“ ar „Mercedes-Benz“ sulaukia daug dėmesio paieškose, galutinį sprendimą neretai laimi „Volkswagen“ automobiliai, laikomi patikimais, praktiškais ir lengviau išlaikomais.

Anot T. Stasiulio, populiarūs ir „Volvo“, „Toyota“ modeliai: „Volvo“ dažnai siejamas su saugumu ir patikimumu, o „Toyota“ – su ekonomiškumu bei ilgaamžiškumu.

„Autogidas.lt“ apklausos duomenimis, maždaug 70 proc. pirkėjų prioritetą teikia kainos, kokybės ir patikimumo santykiui. Toliau rikiuojasi techninės charakteristikos ir ekonomiškumas, kuriuos kaip svarbius įvardija apie 44 proc. pirkėjų.

Dar apie 41 proc. daug dėmesio skiria patikimumui bei žinomam prekės ženklui. Tuo metu dizainas svarbus maždaug penktadaliui vairuotojų, o įvaizdis ir prestižas – tik apie 17 proc. pirkėjų.

„Prestižas egzistuoja, bet nėra sprendimą lemiantis veiksnys. Praktikoje tai reiškia, kad žmonės dažnai pradeda paieškas nuo emociškai patrauklių modelių, tačiau galutinį sprendimą priima įvertinę išlaikymo kaštus, patikimumą ir realų poreikį.

Poreikiai lemia, kad populiariausių pasirinkimų viršūnėje išlieka vidutinės klasės sedanai ir universalai, taip pat sparčiai populiarėjantis krosoverių bei SUV segmentas, ypač tarp šeimų. Stabilaus susidomėjimo sulaukia ir praktiški miesto automobiliai“, – pažymi T. Stasiulis.

Prioritetai keičiasi ir su amžiumi

„Autogidas.lt“ atstovas pastebi, kad automobilių pasirinkimą stipriai veikia ir pirkėjų amžius. Jaunesni vairuotojai kur kas dažniau orientuojasi į dizainą, technologijas ir automobilio kuriamą emociją.

„Jaunesniems pirkėjams svarbu, kaip automobilis atrodo ir kokį įvaizdį kuria. Vyresni vairuotojai daugiau dėmesio skiria patikimumui, ekonomiškumui ir praktiškumui kasdien eksploatuojant“, – aiškina T. Stasiulis.

Nepaisant skirtingų prioritetų, bendras vardiklis išlieka racionalumas. Apie 60 proc. vairuotojų automobilį keičia kas vienerius–ketverius metus, todėl jau turi sukaupę nemažai patirties ir sprendimus priima atsakingiau.

„Žmonės vis dažniau nebeperka impulsyviai. Galiausiai, beveik visi užduoda tą patį klausimą: ar automobilis vertas savo kainos?“ – sako pašnekovas.

Kilmės šalis nebūtinai signalizuoja kokybę

Naudoti automobiliai į Lietuvą dažniausiai importuojami iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ar Nyderlandų. Kai kurie pirkėjai į kilmės šalį vis dar žiūri kaip į tam tikrą kokybės signalą.

Pavyzdžiui, automobiliai iš Skandinavijos šalių kartais vertinami atsargiau dėl didesnės korozijos rizikos, kuri siejama su klimatu ir keliuose naudojamomis druskomis. Tuo tarpu automobiliai iš Vokietijos dažnai laikomi geriau prižiūrėtais, iš jų tikimasi tvarkingesnės serviso istorijos ir bendros būklės.

Anot jo, kartu su didele importuojamų automobilių pasiūla išauga ir nepilnos istorijos, paslėptų eismo įvykių ar kosmetiškai sutvarkytų defektų rizika. Dėl to pirkėjai vis dažniau tikrina VIN kodus, naudojasi istorijos ataskaitomis, skaito atsiliepimus ir lygina informaciją iš skirtingų šaltinių.

„Pirkėjai šiandien perka ne tiek kilmės šalį, kiek automobilio istoriją. Jei ji aiški, dokumentuota ir lengvai patikrinama, automobilis tampa patrauklus, nors kainuoja daugiau, nes suteikia daugiau saugumo jausmo. Tuo metu modeliai su neaiškia kilme ar trūkstamais duomenimis dažniau tampa sunkiau parduodami net ir siūlant mažesnę kainą“, – teigia T. Stasiulis.

Pranešimą paskelbė: Daiva Selickaitė, Salve Agency