Lietuvos keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių skaičius nuosekliai mažėja. 2026 m. nustatytos 27 juodosios dėmės – trimis mažiau nei pernai, kai jų buvo 30. Specialistų teigimu, eismo saugos priemonės duoda rezultatų, tačiau dalis pavojingų vietų keliuose išlieka tos pačios ne vienerius metus.

„Kiekviena išnykusi juodoji dėmė reiškia, kad vis daugiau žmonių namo grįžta saugiai. Tačiau kiekviena likusi juodoji dėmė žemėlapyje yra signalas, kad toje vietoje žmonės vis dar susiduria su pernelyg didele rizika. Todėl ši Vyriausybė kryptingai dirba mažindama avaringiausias vietas ir tvarkydama nesaugias pėsčiųjų perėjas, kuriose nelaimės kartojasi metų metus. Mūsų tikslas – sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų ir perpus sumažinti juodųjų dėmių skaičių šalies keliuose“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

2026 m. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistai nustatė ir ištyrė 27 juodąsias dėmes bei 31 avaringą vietą Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose. Juodoji dėmė – tai kelio ruožas arba sankryža, kur per ketverių metų laikotarpį įvyko ne mažiau kaip 4 eismo įvykiai, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti eismo dalyviai.

2026 m. juodosiose dėmėse užfiksuoti 122 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 3 ir buvo sužeisti 162 eismo dalyviai.

Didžioji dalis juodųjų dėmių (15) išliko tose pačiose vietose kaip ir praėjusiais metais. Tai rodo, kad dalis infrastruktūros problemų šiose vietose vis dar nėra išspręstos. Siekiant mažinti eismo įvykių skaičių ir užkirsti kelią juodųjų dėmių atsiradimui, svarbu nuosekliai įgyvendinti eismo saugos priemones tiek jau nustatytose, tiek naujai susiformavusiose juodosiose dėmėse (12).

Dažniausios problemos – kairieji posūkiai ir perėjos

Dažniausiai juodųjų dėmių tyrimuose nustatomi infrastruktūros trūkumai yra nesaugūs kairieji posūkiai, nepakankamai saugios pėsčiųjų perėjos, pavyzdžiui, kai jos įrengtos per daugiau nei dvi eismo juostas arba kai trūksta kryptinio apšvietimo, taip pat nepakankamai  aiškiai nustatytas eismo dalyvių pirmumas.

Šiems trūkumams šalinti siūloma modernizuoti sankryžas – optimizuoti šviesoforų fazes arba jas rekonstruoti į žiedines sankryžas, pėsčiųjų perėjose įrengti kryptinį apšvietimą ir saugos saleles, taip pat diegti horizontalųjį ženklinimą, aiškiai žymintį pėsčiųjų ir dviratininkų pirmumą nuovažose ir sankryžose.

„Galime pasidžiaugti, kad juodųjų dėmių skaičius valstybinės reikšmės keliuose mažėja. Vis dėlto didžiausią riziką vis dar kelia nesaugūs kairieji posūkiai ir nepakankamai saugios pėsčiųjų perėjos. Todėl kartu su investicijomis į infrastruktūrą būtinas ir pačių eismo dalyvių sąmoningumas“, – sako TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Augustinas Gudelis.

Tyrimas parodė, kad 14 juodųjų dėmių yra magistraliniuose keliuose, 9 – krašto, o 4 – rajoniniuose keliuose. Susidūrimai sukant į kairę (apsisukant) sudarė 26 proc. visų eismo įvykių juodosiose dėmėse.

Daugiausia juodųjų dėmių (3) nustatyta magistraliniame kelyje Nr. A12, Tauragės mieste.

Nacionalinį juodųjų dėmių žemėlapį, kuris nuolat pildomas ir savivaldybių duomenimis, galima rasti čia: https://tka.lt/katalogas/juodosios-demes/#tab-2

Ne tik infrastruktūra – svarbus ir eismo dalyvių elgesys

Saugi kelių infrastruktūra yra svarbi eismo saugos užtikrinimo priemonė, tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir pačių eismo dalyvių elgesys. Nustatyta, kad 5 iš 27 juodųjų dėmių susiformavo dėl netinkamo eismo dalyvių elgesio, pavyzdžiui, vairuojant neblaiviems, neturint teisės vairuoti ar pasišalinus iš eismo įvykio vietos.

Tai rodo, kad siekiant ilgalaikių rezultatų būtina derinti infrastruktūros gerinimo sprendimus su eismo dalyvių švietimu ir atsakomybės stiprinimu.

Pranešimą paskelbė: Živilė Burdaitė, Transporto kompetencijų agentūra