Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje vyrauja tos pačios tendencijos kaip ir Europoje – keleivių vežimo paklausa auga, tačiau krovinių vežimo apimtys toliau mažėja, skelbia nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupė IRG-Rail.
IRG-Rail geležinkelių transporto rinkos stebėjimo 2024 m. ataskaitos duomenimis, keleivių vežimo apimtys, matuojamos keleivių pravažiuotiems km, Lietuvoje 2024 m., palyginti su 2023-aisiais, didėjo 16 proc. (Europoje – 6 proc.) ir buvo aukščiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. Augimas rodo, kad vienu traukinio reisu vežama daugiau keleivių arba jie keliavo ilgesnius atstumus. Daugiausia įtakos turėjo išaugęs keleivių vežimas vietos rinkoje ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų pagrindu teikiamos paslaugos, nes tarptautinis keleivių vežimas išliko ribotas.
Krovinių vežimo apimtys, matuojamos tonkilometriais (tkm), Lietuvoje ir Europoje per metus sumažėjo tiek pat – po 2 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2016 m. Vietiniais maršrutais krovinių vežimo apimtys Lietuvoje padidėjo 9 proc., tačiau tarptautiniais sumažėjo penktadaliu, o nuo 2022 m. Lietuvoje tarptautiniais maršrutais apimtys krito net 50 proc. Mažėjimą lėmė silpnėjanti ekonominė veikla, paklausos mažėjimas, kainų svyravimai, infrastruktūros sutrikimai ir besitęsiantis karo Ukrainoje poveikis.
Prieiga prie infrastruktūros – pigiau keleivių vežėjams
Kainos už prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir toliau išliko palankesnės keleivių vežėjams, nes keleivių augimas buvo skatinamas, o krovinių konkurencingumas silpnėjo.
Keleivių vežėjai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra Europoje vidutiniškai už keleivio km mokėjo 4,09 ct – panašiai kaip ir 2023 m., o Lietuvoje šis mokestis sumažėjo beveik 40 proc. iki 0,40 ct/keleivio km), nes dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo tranzitas nebeįtraukiamas į minimaliojo prieigos paketo apmokestinimą. Mažiau mokėjo tik Suomija (0,35 ct/keleivio km).
Palyginti su kelių transportu, Lietuvoje keleivių vežimas geležinkeliais apmokestinamas beveik 7 kartus daugiau (0,40 ct/keleivio km, palyginti su 0,06 ct/keleivio km kelių transporte).
Net ir mažėjant krovinių vežimo apimtims, infrastruktūros mokesčiai Europoje didėjo 2 proc., taip dar labiau silpnindami sektoriaus konkurencingumą. Krovinių vežėjai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje vidutiniškai mokėjo 1,18 ct už vienos tonos krovinio pervežimą vieną kilometrą (tkm) – 2,2 karto daugiau nei Europoje (0,53 ct/tkm). Daugiau kainavo tik Graikijoje (2,71 ct/tkm), Šiaurės Makedonijoje (1,71 ct/tkm) ir Šveicarijoje (1,28 ct/tkm). Palyginimui: kelių transporto naudotojai Lietuvoje už vienos tonos pervežimą vieną kilometrą mokėjo 0,1 ct – net 12 kartų mažiau.
„Lietuvoje geležinkelių infrastruktūros finansavimo modelis iš esmės skiriasi nuo vyraujančio Europoje – pagrindinė infrastruktūros mokesčių našta tenka krovinių vežėjams, o keleivių segmentas prisideda santykinai nedaug. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių didesnė infrastruktūros mokesčių dalis tenka keleivių vežėjams“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Lietuvoje keleivių vežimas generuoja 3 proc. infrastruktūros pajamų, kai Europoje – apie 91 proc. Priešinga situacija stebima krovinių vežime: Lietuvoje net 97 proc. geležinkelių infrastruktūros mokesčių sumokėjo krovinių vežėjai, Europoje – tik 9 proc.
2024 m. keleivių vežėjų pajamos už keleivio km Lietuvoje didėjo 1 proc. iki 17,7 ct/keleivio km, Europoje – 2 proc. (iki 16,78 ct/keleivio km). Tačiau esminis skirtumas išliko mokesčių struktūroje: Europoje infrastruktūros mokesčiai sudarė vidutiniškai apie 24 proc. keleivių vežėjų pajamų, o Lietuvoje – tik 2 proc.
Krovinių vežimo vidutinės pajamos 2024 m. už tkm didėjo apie 3 proc. (iki 4,71 ct/tkm). Atsižvelgiant į Europoje mažėjančias krovinių vežimo apimtis, šis pajamų augimas daugiausia atspindi infliacijos poveikį, perkeltą galutiniams klientams.
Didžiausios pajamos už tkm fiksuotos Liuksemburge (14,12 ct/tkm), Rumunijoje (6,35 ct/tkm) ir Vengrijoje (6,03 ct/tkm). Tuo tarpu Lietuvoje vidutinės pajamos už tkm siekė 4,3 ct – mažiau nei Europos vidurkis, o tai siejama su ilgesniais ir sunkesniais traukiniais Lietuvoje. Sumokėtų geležinkelių infrastruktūros mokesčių dalis krovinių vežėjų pajamose Europoje vidutiniškai siekė 11 proc., o Lietuvoje – 27 proc. Tai rodo, kad didesnius mokesčius už infrastruktūrą vežėjai dengė pelno sąskaita, neperkeldami visos naštos galutiniams paslaugų naudotojams.
Visa ataskaita paskelbta Rinkos stebėsena | RRT .
Pranešimą paskelbė: Virginija Žygienė, LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]
Lietuvos gyventojai lieka ištikimi visureigiams: kas lemia jų populiarumą? Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 52 tūkst. naudotų ir per 14 tūkst. naujų lengvųjų automobilių. Nepaisant aktyvios rinkos ir vis didėjančios pasiūlos, gyventojų ir įmonių pasirinkimų viršūnėje ir toliau išlieka SUV modeliai. Kodėl visureigiai išsaugo populiarumą, pasakoja „Luminor lizingas“ vadovė Dalia […]
Susisiekimo ministras Juras Taminskas Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje kartu su 9 šalių narių transporto ministrais pasirašė deklaraciją dėl TEN-T tinklo infrastruktūros plėtros. Šia deklaracija užtvirtinama iniciatyva sukurti netaršaus sunkiojo elektrinio transporto koridorius ir paspartinti sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros diegimą TEN-T pagrindiniame kelių tinkle Šiaurės-Baltijos jūrų ir Skandinavijos-Viduržemio jūros […]