„DPD Lietuva“ keičia žaidimo taisykles: siuntų kiekis auga, tačiau tarša mažėja

Logistikos sektorius šiandien susiduria su iš pažiūros neišsprendžiamu klausimu – kaip augti, nesudarant nepalankių sąlygų aplinkai. Visgi „DPD Lietuva“ skelbia rezultatus, rodančius, kad šis balansas įmanomas: 2025 metais siuntų kiekis augo beveik 10 proc., o CO2 emisijos sumažėjo beveik 3 procentais.

Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant vienai siuntai tenkančias emisijas – per metus jos sumažėjo daugiau nei 11 proc., o per penkerius metus – daugiau nei trečdaliu. Pasak „DPD Lietuva“ tvarumo vadovės Jurgitos Čestauskaitės, tai rodo ne pavienius sprendimus, o nuoseklią veiklos transformaciją.

„Augantis siuntų kiekis nebūtinai turi reikšti augantį poveikį aplinkai. Mūsų siekis – nuosekliai atsieti verslo augimą nuo emisijų didėjimo, investuojant į efektyvesnius sprendimus, transporto elektrifikaciją ir visos tiekimo grandinės optimizavimą. Tikime, kad ilgalaikė vertė kuriama tada, kai augimas vyksta atsakingai – su aiškiais ir pamatuojamais tvarumo rezultatais“, – sako J. Čestauskaitė.

Tikslas – nulinių emisijų balansas

Kalbant apie tvarumą, ambicingi tikslai šiandien jau nebestebina, visgi tikrieji pokyčiai prasideda tada, kai jie išskaidomi į konkrečius veiksmus. Bendrovės ilgalaikis tikslas – iki 2040 metų pasiekti nulinių emisijų balansą – nėra abstrakti vizija. Tai kryptis, kuri jau dabar verčiama į labai konkrečius sprendimus kasdienėje veikloje.

Vienas svarbiausių jų – transporto transformacija. Šiandien Lietuvoje jau naudojami 95 elektromobiliai, o mažiau taršūs pristatymai vykdomi 8 šalies miestuose.

„Didžioji dalis mūsų emisijų susidaro transporto grandyje, todėl būtent čia koncentruojame didžiausias investicijas ir pokyčius. Elektrifikacija mums nėra vien technologinis sprendimas – tai strateginis pasirinkimas, leidžiantis sistemingai mažinti emisijas visoje veikloje. Kartu tai reikalauja ir platesnių pokyčių – nuo infrastruktūros vystymo iki maršrutų optimizavimo ir darbo procesų peržiūros“, – tvirtina J. Čestauskaitė.

Be to, iki 2030 metų įmonė planuoja elektrifikuoti net 85 proc. mikroautobusų parko. Tai reikš ne tik mažesnes emisijas, bet ir esminį logistikos modelio pokytį – tokį, kuris ilgainiui taps nauju standartu visam sektoriui.

Rezultatai: mažėjančios emisijos ir augančios apimtys

Tvarumo ataskaitos duomenimis, nuo 2021 metų mažiau taršiu būdu „DPD Lietuva“ pristatė jau 6,7 milijono siuntų, o vien elektromobilių naudojimas padėjo išvengti 447 tonų CO2 emisijų.

Vis dėlto, J. Čestauskaitė pabrėžia, kad tvarumas neapsiriboja vien transportu. Paraleliai vyksta ir kiti pokyčiai – mažinamas atliekų kiekis, optimizuojamas energijos vartojimas, o visi pastatai atitinka tarptautinius aplinkosaugos standartus.

„Kiekvienas sprendimas – nuo transporto iki pastatų valdymo ar kasdienių operacijų – prisideda prie bendro rezultato. Tik veikdami sistemiškai galime užtikrinti, kad pokytis būtų ne laikinas, o ilgalaikis ir apčiuopiamas tiek aplinkai, tiek mūsų veiklos efektyvumui“, – pažymi J. Čestauskaitė.

Tvarumas apima ir socialinę atsakomybę

Nors didžiausias dėmesys natūraliai krypsta į emisijų mažinimą, „DPD Lietuva“ tvarumą mato kur kas plačiau – kaip visos organizacijos kultūrą ir atsakomybę už žmones. 2025 metais tai atsispindėjo ir vidiniuose rodikliuose: darbuotojų kaita sumažėjo 11 proc., nuosekliai stiprintos gerovės iniciatyvos, o įmonė pateko tarp geriausių darbdavių Lietuvoje.

Tačiau pokyčiai neapsiriboja tik organizacijos vidumi. Įmonė aktyviai įsitraukia ir į visuomenines iniciatyvas – nuo ilgalaikės partnerystės su „Maisto banku“ iki projektų, skirtų vaikams bei emocinės sveikatos stiprinimui.

„Investicijos į darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą, lygių galimybių užtikrinimas ir aktyvus įsitraukimas į bendruomenes yra neatsiejama mūsų veiklos dalis. Tik subalansuodami aplinkosauginius, socialinius ir verslo tikslus galime kurti ilgalaikę vertę“, – sako J. Čestauskaitė.

Pranešimą paskelbė: Raminta Ramanauskaitė, UAB „coagency”