Briedis, stirna ar šernas, netikėtai išnirę į kelią, – scenarijus, su kuriuo susiduria vis daugiau Lietuvos vairuotojų. Draudikų duomenys patvirtina nerimą keliančią tendenciją: susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose daugėja. Vien per 2025 metus tokių žalų skaičius augo beveik penktadaliu, o bendra jų vertė per nepilnus trejus metus jau perkopė 5 mln. eurų ribą.
Pavojus keliuose auga
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia, kad statistika nedžiugina – susidūrimai su laukiniais gyvūnais jau seniai nebėra retenybė, tai tapo kasdiene kelių rizika.
„2024 metais užregistravome 895 tokius įvykius, o bendra žala siekė 2,13 mln. eurų. 2025-aisiais situacija dar labiau komplikavosi – jau 1 061 susidūrimas, tai beveik penktadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Šių metų pradžia taip pat neteikia optimizmo: vien sausį sulaukėme 105 pranešimų – tiek nė vieną sausį per pastaruosius tris metus nebuvome fiksavę. Iš viso per šį laikotarpį klientams bendra žala viršijo 5 mln. eurų”, – vardija ekspertas.
Sezoninė grėsmė? Pamirškite
Daugelis vairuotojų vis dar mano, kad laukiniai gyvūnai keliuose – sezoninis reiškinys, aktualus tik pavasario ar rudens migracijos metu. R. Bieliauskas pabrėžia, kad duomenys šį mitą paneigia.
„Nors pavasaris ir ruduo tradiciškai laikomi pavojingiausiais, mūsų statistika rodo kitą realybę. Rekordinį susidūrimų skaičių – net 119 atvejų – užfiksavome 2025-ųjų gruodį. Vasaros mėnesiai taip pat itin aktyvūs: vien antrąjį praėjusių metų ketvirtį fiksavome 294 įvykius. Be to, būtent tą ketvirtį vidutinė vieno įvykio žalos kompensacija buvo didžiausia ir siekė 2 736 eurus. Tai įrodo, kad budrumą prarasti pavojinga ištisus metus“, – pabrėžia ekspertas.
Nuo stirnos iki briedžio: nuostoliai gali būti milžiniški
Vidutinė vieno susidūrimo žalos kompensacija svyruoja apie 2 300 eurų, tačiau į kelią išbėgus stambiam gyvūnui, sąskaitos auga eksponentiškai. Pasak R. Bieliausko, praėjusių metų pabaiga išsiskyrė itin brangiais incidentais.
„Gruodį fiksavome atvejį, kai po smūgio į žvėrį automobilio remontas buvo įvertintas beveik 48 tūkst. eurų. Vos po kelių dienų kitam vairuotojui susidūrimas su briedžiu atsiėjo per 27 tūkst. eurų. Tai ne tik lengvųjų automobilių problema: lapkritį į briedį atsitrenkusio „Scania“ vilkiko remontas kainavo daugiau nei 23 tūkst. eurų. Turėjome ir kuriozišką, bet brangiai kainavusią situaciją, kai į kelią išbėgo buliai – autobusiuko vairuotojas nespėjo sustoti, o žala siekė 11 700 eurų”, – pasakoja draudimo ekspertas.
R. Bieliauskas primena svarbią detalę: privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tokiais atvejais dažniausiai negelbsti, nebent į draudimo apsaugą būtų įtraukta papildoma – susidūrimo su laukiniais gyvūnais – rizika. Vis dėlto patikimiausia priemonė, padedanti atlyginti nuostolius, išlieka KASKO draudimas.
Kaip elgtis ir kaip išvengti nelaimės?
Jei susidūrimo išvengti nepavyko, pirmiausia būtina sustoti ir informuoti policiją – pareigūnai fiksuoja įvykį ir praneša aplinkosaugininkams apie sužeistą ar žuvusį gyvūną.
„Jokiu būdu nelieskite sužeisto gyvūno – apimtas šoko jis gali būti labai agresyvus ir pavojingas. Nufotografuokite automobilio pažeidimus, kelio ruožą ir patį gyvūną, jei jis liko įvykio vietoje. Ši informacija bus reikalinga tiek policijai, tiek draudimo bendrovei“, – aiškina ekspertas.
Tam, kad šių patarimų apskritai nereikėtų, R. Bieliauskas ragina vairuotojus būti budresniais nuolat, o ne tik tada, kai pakelėje pamatomas įspėjamasis ženklas. Didžiausia rizika kyla tamsiuoju paros metu, važiuojant per miškus ar atvirus laukus. Sumažinus greitį šiose zonose ir laikant didesnį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, lieka daugiau laiko sureaguoti. O pastebėjus vieną gyvūną kelio pakraštyje vertėtų pasiruošti, kad šalia gali būti dar keli.
Pranešimą paskelbė: Gabrielė Radvilavičiūtė, UAB „INK agency“
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]