Nuo Klaipėdos iki Hormūzo: kaip pasaulio krizės perbraižo Lietuvos transportą?

Jei Lietuvos transporto srautai seniau keliaudavo iš rytų į vakarus, geopolitinė situacija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje šią kryptį kardinaliai perbraižė. Neapibrėžtumą stiprina ir naujas karas Artimuosiuose Rytuose, kuris veikia energijos kainas, logistikos grandines ir aviacijos sektorių.

Forume „Lietuvos Davosas“ transporto ir susisiekimo sektoriaus lyderiai diskutavo apie infrastruktūrinius ir sisteminius sprendimus, turinčius didžiausią naudą Lietuvos transporto ir susisiekimo sektoriaus potencialui ir karinio mobilumo užtikrinimui.  Diskusiją moderavusi TEGOS asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė pirmiausia pašnekovų pasiteiravo, kaip Lietuvos transporto ir susisiekimo sektorių keičia dabartinė geopolitinė ir makroekonominė situacija.

Klaipėdos uostas: nuo netekčių iki naujų partnerysčių

Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas pastebėjo, kad, priešingai nei uosto krovą stipriai išauginusi pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogė skaudžiai: „Pernakt netekome 40 proc. krovinių, nes didelę dalį jų sudarė rytų tranzitas – kroviniai iš Rusijos ir Baltarusijos. Ieškojome sprendimų situacijai stabilizuoti ir šiandien uostas vėl dirba visu pajėgumu – jis generuoja 6,24 proc. Lietuvos BVP”.

Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros grupės klausimais Ramūnas Dilba pasidžiaugė, kad Klaipėdos uostas išlieka dominuojantis Baltijos regione.

„Man atrodo, kad Klaipėdos uostas jau užaugęs tiek, kad galėtų pasidomėti bendradarbiavimo su kitomis šalimis galimybėmis. Pavyzdžiui, norėtųsi ilgalaikės bendradarbiavimo strategijos su Ukraina, kurioje karas anksčiau ar vėliau baigsis“, – sakė R. Dilba.

Geležinkeliai: srautai mažėja, sprendimas – dar pakeliui

Diskusijoje dalyvavęs „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas pastebėjo, kad Lietuvos geležinkeliai yra itin stipriai paveikti geopolitinio konteksto ir valstybei tenka prisidėti prie jų ekosistemos išlaikymo: kol nesibaigs karas ir sankcijos, tol krovinių srautas tik smuks.

„Krovinių srautas kasmet mažėja maždaug penktadaliu. Nebuvome tinkamai pasiruošę pakeisti srauto iš rytų į vakarus, tą darome šiuo metu. Tačiau pagrindinis mūsų projektas – „Rail Baltica“ – dar tik statomas, o gyvenimas vyksta čia ir dabar“, – sakė V. Žalimas.

Aviacija naujoje realybėje: mokomasi veikti krizės sąlygomis

Diskusijoje pasisakė ir aviacijos sektoriaus atstovai. Pasak Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos pirmininkės Ingos Duglas, dronų atakos, kontrabandinių balionų antplūdžiai neigiamai veikia mūsų aviacijos sektorių, tačiau kartu verčia ieškoti galimybių ir sprendimų saugiam dangui užtikrinti.

„Manau, reikia diskutuoti apie mąstymo paradigmos pokytį. Pavyzdžiui, Izraelio mąstymas remiasi krizės logika, padedančia veikti nuolatinio trikdymo sąlygomis. Kalbame ne tik apie technologinius sprendimus, bet ir apie žmonių kompetencijas, susitarimus aukščiausiame lygmenyje“, – sakė I. Duglas.

Skrydžių bilietai parduoti, o kaštai auga

Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus pastebėjo, kad bet koks geopolitinis judesys paveikia aviacijos sektorių, o naujausia krizė – karas Artimuosiuose Rytuose – ne tik išaugino degalų kainas, bet ir gali pasibaigti aviacinio kuro trūkumu Europoje, kuris skaudžiai atsilieps aviacijos verslui.

„Jei degalinėse kuras brangsta centais, aviacinis kuras brangsta kartais. Europa gali patirti šio kuro trūkumą, nes didelė dalis aviacinių degalų ją pasiekia per Hormūzo sąsiaurį, kuris šiuo metu uždarytas, – teigė S. Bartkus. –  Aviacijos versle dauguma skrydžių bilietų parduodama iš anksto: pavyzdžiui, didelė dalis bilietų šiai vasarai jau išparduota. Nemažai kompanijų suprato, kad skrydžių kaštai vasarą bus ženkliai didesni nei tuo metu, kai pardavė bilietus“.

Karinis mobilumas: investicijos, kurios stiprina ir ekonomiką

Ž. Stulgytė atkreipė pašnekovų dėmesį ir į karinį mobilumą – į jį Lietuva šiuo metu stipriai investuoja, tačiau kaip tai paveiks šalies ekonomiką? Ar rūpindamiesi kariniu mobilumu galime sukurti patrauklesnę transporto ir susisiekimo ekosistemą, kuri teigiamai veiktų visos ekonomikos augimą?

S. Bartkus pabrėžė, kad skrydžių statistika išduoda, jog karinių orlaivių srautai Lietuvoje stipriai išaugo, o tolimesnis infrastruktūros plėtojimas sukurtų daugiau galimybių ateiti naujiems verslams: „Lietuvoje turime tris oro uostus, kurie yra nei per dideli, nei per maži. Mūsų oro uostai yra saldžioje nišoje ir, jei judėtume pakankamai greitai, sukurtume daugiau galimybių tiek karinei, tiek civilinei pramonei“.

Kalbėdamas apie karinį mobilumą Klaipėdos uoste, A. Latakas pastebėjo, kad uoste perkraunama dešimtys tūkstančiai vienetų karinės technikos, o karinio mobilumo kontekste atsiranda ir naujų paslaugų, pavyzdžiui, technika uoste ne tik perkraunama, bet ir remontuojama, nuplaunama.

„Tačiau pajėgumai senka, ypatingai – konteinerių krovoje. Klaipėdos uoste trūksta  teritorijų, kurias galėtume panaudoti kariniam mobilumui. Viena tokių vietų galėtų būti pietinė uosto dalis. Tad, žvelgiant į ateitį, laukia dar daugybė darbų“, – sakė A. Latakas.

Pranešimą paskelbė: Brigita Budrytė-Mačiulskienė, TEGOS